Darbo tarybos rinkimai universitete: dažniausiai užduoti klausimai

 

Vilniaus universitete paskelbus apie pradedamus organizuoti rinkimus į darbo tarybą, darbuotojams kilo klausimų dėl dalyvavimo galimybių, organizavimo tvarkos, svarbos. Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausiai per šį laikotarpį užduotus klausimus:

Ar tikrai darbo tarybos rinkimuose turi teisę dalyvauti visi universiteto darbuotojai?

Taip, tai pirmieji rinkimai Vilniaus universitete, kuriuose kviečiami aktyviai dalyvauti visi darbuotojai, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba akademinį ar neakademinį darbą. Svarbu tik jų išdirbtas laikas organizacijoje:

• siūlyti kandidatus ir balsuoti rinkimuose turi teisę visi darbuotojai, kurie iki rinkimų dienos dirba universitete ilgiau kaip 3 mėnesius,
• kandidatu gali būti siūlomas bet kuris darbuotojas kandidatavimo dieną Vilniaus universitete dirbantis ilgiau kaip 6 mėnesius.

Negalinčiais dalyvauti rinkimuose laikomi tik rinkimų komisijos nariai ir darbdavys bei jam atstovaujantys asmenys. Vilniaus universitete darbdaviu ar įgyvendinančiu darbdavio funkcijas laikytini:

• Universiteto rektorius,
• Universiteto kancleris,
• Universiteto prorektoriai,
• Universiteto kamieninių akademinių ir neakademinių padalinių vadovai.

Ar atskiri padaliniai rinks savo atstovus darbo taryboje?  

Ne, Vilniaus universitete turėtų būti viena darbo taryba, kuriai išrinkti organizuojami visuotiniai rinkimai su slaptu tiesioginiu balsavimu. 

Vienintelė išlyga: darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip 3 rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas; tokiu būdu darbo taryboje, jei buvo pasiūlytas, privalo būti išrinktas bent vienas darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos pasiūlytas asmuo.

Jeigu universitete veikia profesinės sąjungos, tai darbo tarybos rinkti nebūtina?

Pagal naujajame Darbo kodekse įtvirtintą nuostatą, tik tuomet, kai veikianti profesinė sąjunga jungia daugiau kaip 1/3 visų darbuotojų, nebūtina organizuoti rinkimų į darbo tarybą. Šiuo metu Vilniaus universitete veikiančios profesinės sąjungos turi mažiau narių. Tad rinkimai į darbo tarybą privalo būti organizuojami.

Kokiais atvejais darbo taryba atstovaus darbuotojus?  

Darbo taryba gali atstovauti tik darbuotojų grupę ar visus darbuotojus, bet ne pavienius asmenis.

Darbo tarybos veikla, t. y. informavimas ir konsultavimas, gali vykti dėl vietinių norminių teisės aktų: darbo tvarkos, darbo normų nustatymo taisyklių, darbo apmokėjimo sistemos (kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties), naujų technologinių procesų įvedimo tvarkos, informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos, darbuotojų privataus gyvenimo apsaugą galinčių pažeisti priemonių nustatymo, darbuotojų asmens duomenų saugojimo politikos ir jos įgyvendinimo priemonių, dėl lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemonių, įtampą darbe mažinančių priemonių nustatymo.

Taip pat darbo taryba privalo būti informuota prieš priimant sprendimą nutraukti darbo sutartį ar inicijuoti darbo sutarties nutraukimą su darbuotojų grupe, kaip ir dėl reorganizavimo ar kitų sprendimų, galinčių turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai.

Iki vasario 2 d. visi rinkimų teisę turintys darbuotojai kviečiami kelti kandidatus, o vasario 26–28 dienomis – dalyvauti rinkimuose. Visa informacija apie darbo tarybos rinkimus Vilniaus universitete – rinkimai.vu.lt