Atnaujintas VU Akademinės etikos kodeksas
Vilniaus universitete (VU) Senato sprendimu buvo atnaujinti Akademinės etikos kodekso, o kartu su juo ir Centrinės akademinės etikos komisijos bei Kamieninio akademinio padalinio akademinės etikos komisijos nuostatai. Senato sudarytos darbo grupės vadovės doc. dr. Giedrės Lastauskienės teigimu, atnaujintuose dokumentuose įtvirtintos nuostatos nėra revoliucinės, bet įneša daugiau aiškumo, konkretumo ir pritaikomumo.
Galimybė tiesiogiai kreiptis į Centrinę akademinės etikos komisiją
Prieš kurį laiką nusprendus atlikti VU galiojančių aktų ir dokumentų reviziją, imtasi ir Akademinės etikos kodekso peržiūros. Pasak doc. dr. G. Lastauskienės, tokį apsisprendimą galimai stiprino ir akademinės etikos pažeidimo (daugiausia – įtarimo plagijavus) atvejai – nors fiksuoti ir ne VU, bet sulaukę didelio visuomenės susidomėjimo.
Darbo grupė pradėjo dirbti prieš kelerius metus. Per tą laiką keitėsi tiek būsimo dokumento koncepcija, tiek nariai. „Dabartinis Akademinės etikos kodekso variantas laikytinas kompromisiniu, siekta parengti tokį dokumentą, kurį nebūtų sudėtinga taikyti, veikiau atvirkščiai – jis būtų aiškus, konkretus ir pritaikomas konkrečiam atvejui. Todėl įtvirtinti pozityvūs tikslai ir ginamos vertybės, šalia aprašant tipiškiausius neetiško elgesio pavyzdžius,“ – glaustai naująjį variantą apibūdino darbo grupės vadovė.
Pasak doc. dr. G. Lastauskienės, rengiant kodeksą, paaiškėjo, kad būtina peržiūrėti ir jį lydinčius dokumentus – Centrinės akademinės etikos komisijos ir kamieninių komisijų nuostatus. Tai sukūrė sąlygas „išvalyti“ Akademinės etikos kodeksą nuo procedūrinių nuostatų – visos taisyklės, reguliuojančios komisijų darbą, buvo perkeltos į komisijų nuostatus. Taip pat kodekse buvo padarytos tam tikros turinio revizijos, pvz., įtvirtinta galimybė, esant ypatingiems atvejams, kreiptis dėl etikos pažeidimo tiesiogiai į Centrinę etikos komisiją, paliekant jai galimybę nuspręsti, ką reikėtų daryti toliau.
Kodekso prasmė išaugs, jei jis taps „gyvas“
Baigiamuoju etapu daugiausia diskusijų sukėlė studentų siūlymai, kad komisijose dirbtų po lygiai studentų ir akademinių darbuotojų, o kamieninio padalinio komisijoje veiktų asmuo iš kito kamieninio padalinio. Didesnio palaikymo sulaukė nuomonė, kad dėl Akademinės etikos komisijos veiklos specifikos, daugumą joje visgi turėtų turėti daugiau gyvenimiško patyrimo turintys žmonės, o kamieninių padalinių komisijose „deleguotiems“ iš kitų padalinių nariams gali būti itin sudėtinga dirbti dėl padalinių specifikos (juo labiau, kad šių komisijų sprendimai gali būti skundžiami Centrinei komisijai, kuri gali patikrinti jų teisingumą).
Parengtų dokumentų projektai buvo išplatinti kamieniniams padaliniams. Darbo grupės vadovė pasidžiaugė, kad buvo gauta pastabų ir pasiūlymų, kurie vertinti labai rimtai ir į daugumą jų, kaip ir į Senato Kokybės ir plėtros komiteto narių, išsakytas pastabas atsižvelgta.
Pristatant Akademinės etikos kodeksą Senato posėdyje kilo papildomų diskusijų dėl dokumento detalumo ir rekomendacijų tam tikrose situacijose poreikio. Vis dėlto, darbo grupės nuomone, šis kodeksas nėra ir neturi būti detalia elgesio instrukcija – juk rengiant tokį kodeksą net nėra įmanoma nuspėti, į kokias situacijas gali patekti vienas ar kitas universiteto bendruomenės narys. Kodeksas formuluoja universitete ginamas vertybes ir nurodo tipiškiausius (ir tikrai ne visus) neetiško elgesio pavyzdžius. Todėl kodekso turinys konkretės jį taikant konkretiems atvejams, o pats dokumentas rengtas preziumuojant, kad jį taikys protingi ir padorūs žmonės, besilaikantys sveiko proto, sąžiningumo ir teisingumo imperatyvų.
Senato sudarytos darbo grupės vadovės doc. dr. G. Lastauskienės nuomone, Akademinės etikos kodekso prasmė išaugs, jei jis taps „gyvas“. Todėl universitetas turėtų skleisti etiško elgesio standartus visomis įmanomomis priemonėmis ir nuo pirmų studijų ar darbo dienų universitete. O Akademinės etikos komisijoms (ir Centrinei, ir kamieninių padalinių) ji palinkėjo reguliariai informuoti akademinę bendruomenę apie spręstus klausimus ir priimtus sprendimus – taip būtų galima skleisti ir puoselėti akademinės etikos saugomas vertybes.