>Artimas ir atviras mokytojo ir mokinio, dėstytojo ir studento ryšys – didelė siekiamybė, skatinanti mokytis, tobulėti ir drąsiai užduoti rūpimus klausimus. Siekdamas pabrėžti tokio santykio kūrimo ir drąsos klausti svarbą, Vilniaus universitetas (VU) pristato meninį projektą – virtualią parodą, įgyvendinamą su legendiniu fotomenininku, Lietuvos Respublikos kultūros ir meno nacionalinės premijos laureatu Antanu Sutkumi ir jo mokiniu, naujosios kartos fotografu Artūru Morozovu. Virtualioje parodoje – VU dėstytojų portretų serija, atskleidžianti mokytojo, pasirengusio užmegzti šiltą, nuoširdų ir įsiklausantį santykį su savo mokiniais, asmenybę.
Žiūrėkite diskusiją apie mokytojo ir mokinio santykį, autoriteto vertės stiprinimą visuomenėje ir klausimų svarbą, su projekto autoriumi A. Morozovu ir vienu projekto veidų – VU Fizikos fakulteto dėstytoju prof. Miku Vengriu. Diskusiją moderuoja Richardas Jonaitis.Žiūrėkite diskusiją apie mokytojo ir mokinio santykį, autoriteto vertės stiprinimą visuomenėje ir klausimų svarbą, su projekto autoriumi A. Morozovu ir vienu projekto veidų – VU Fizikos fakulteto dėstytoju prof. Miku Vengriu. Diskusiją moderuoja Richardas Jonaitis.
Dėstytojai
Prof. Algirdas Utkus: šiandieniame pasaulyje klausimai turi daugiau atspalvių
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus, mokslų daktaro Algirdo Utkaus teigimu, šiandien nebeužtenka užduoti klausimų, prasidedančių žodžiais kodėl, kas, kaip. Teisingas, tikslus ir laiku užduotas klausimas gali dovanoti ne tik sveikatą, bet ir gyvybę. „Medicinos fakulteto dėstytojams vienas iš svarbiausių uždavinių yra išmokyti studentus užduoti tinkamus klausimus. Ateityje nuo teisingo, tikslaus ir laiku užduoto klausimo apie ligos simptomus, jų atsiradimą, savijautą ir t. t. gali priklausyti tiksli paciento diagnozė, o tai gali turėti įtakos net žmogaus gyvenimui“, – įsitikinęs prof. dr. A. Utkus.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Esminis dalykas kuriant ryšį tarp dėstytojo ir studento yra savitarpio pagarba. Nepaisant amžiaus, žinių, gebėjimų ir daugybės skirtumų, visada turime gerbti vienas kitą.
Ką šis santykis suteikia dėstytojui?
Santykis tarp dėstytojo ir studento turi abipusę naudą. Studentas gauna reikalingų žinių, gebėjimų ir kompetencijų. Dėstytojas, nuolat bendraudamas su jaunimu, kaskart išmoksta ko nors naujo, įkvepia jaunatviškos energijos, entuziazmo, gyvenimo džiaugsmo. Kasmet pasitikdamas vis naujus studentus negali sau leisti „apkerpėti“, turi nuolat tobulinti žinias, jų pateikimo formas. Taigi dėl šio santykio dėstytojas yra stimuliuojamas taip pat siekti nuolatinio tobulėjimo įvairiose srityse.
Kodėl svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Užduoti teisingą ir tikslų klausimą laiku yra vienas iš svarbiausių šių dienų gebėjimų. Klausimai atveria atsakymų vartus, pro kuriuos įėję mes galime suprasti nagrinėjamą problemą, situaciją, pažinti žmogų, sužinoti kryptį ir, žinoma, kelti naujus klausimus. Neužtenka vien užduoti klausimus, kurie prasideda žodžiais kodėl, kas, kaip. Šiandieniame pasaulyje klausimai turi turėti daugiau atspalvių. Medicinos fakulteto dėstytojams vienas iš svarbiausių uždavinių yra išmokyti mūsų studentus užduoti tinkamus klausimus. Kodėl tai yra svarbu? Nes ateityje nuo teisingo, tikslaus ir laiku užduoto klausimo apie ligos simptomus, jų atsiradimą, savijautą ir t. t. gali priklausyti tiksli paciento diagnozė, o tai gali turėti įtakos net žmogaus gyvenimui. Taigi medicinoje teisingai užduotas klausimas gali dovanoti sveikatą ir netgi gyvybę.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Klausimai, kuriais dažniausiai diskutuojame su studentais, yra specifiniai ir susiję su dėstomu dalyku – tai medicininiai klausimai, kurie svarbūs tiksliai diagnozei nustatyti, ligos mechanizmui suprasti, tinkamam gydymui parinkti, stebėsenai ar prognozei. Žinoma, kartais studentams įdomūs ir egzistenciniai klausimai: kas paskatino pasirinkti mediko profesiją, kaip bendrauti su pacientais, kokie gydytojo darbo privalumai – tuomet visi kartu ieškome atsakymų.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Autoriteto negali įgyti prievarta, jis negali būti pagrįstas baime, demagogija, apgaule, aklu tikėjimu ar klaidinimu. Autoritetas sukuriamas aktyviu pasiaukojamu darbu ir nesavanaudiška veikla, garbingu elgesiu, tauriomis charakterio savybėmis. Man autoritetas – tai žmogus, kuris daro labai didelę įtaką asmenybės formavimuisi, dalinasi gyvenimo patirtimi ir yra sektinas pavyzdys, į kurį galima orientuotis. Džiaugiuosi savo gyvenime turėjęs būtent tokių mokytojų!
SKAITYTI PLAČIAU
Prof. Algirdas Utkus
Gydytojas genetikas, senovinių medicinos knygų kolekcininkas
Lekt. Gražina Cislikauskienė: klausimai atskleidžia patirtį, interesus ir skatina domėtis toliau
„Man, kaip dėstytojai, labai svarbu ne tik suteikti studentams žinių, bet ir juos įkvėpti“, – sako geriausia 2020 m. dėstytoja išrinkta Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokyklos lektorė Gražina Cislikauskienė. Ji įsitikinusi, kad barjero tarp dėstytojo ir studento panaikinimas – tiesiausias kelias į atviras diskusijas, o užduodami klausimai leidžia išsiaiškinti studentų poreikius, interesus ir turimą patirtį.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Svarbiausia yra abipusė pagarba ir noras pažinti vienam kitą. Man svarbu susipažinti su studentais, paklausti, kas juos domina, kokie jų pomėgiai ir kas jiems svarbu. Taip pat visada akcentuoju, kad man studentai yra lygūs, jie man kolegos, o ne „pavaldiniai“, jie visada gali klausti, o jų nuomonė bus išklausyta. Iš studentų man svarbu gauti grįžtamąjį ryšį, todėl mokomės, kaip teisingai ji pateikti. Tikiu, kad mano grįžtamasis ryšis jiems padeda tobulėti.
Ką šis santykis suteikia dėstytojui?
Kiekviena auditorija, kiekviena studentų grupė yra kitokia, nes kiekvienas žmogus yra skirtingas. Tik supratus jų poreikius galima tinkamai jiems pristatyti medžiagą, patraukti jų dėmesį. Užmezgus ryšį su studentais daug lengviau diskutuoti įvairiomis su dalyku susijusiomis temomis, tuomet visi esame atviresni, taip mažėja barjerai, kurie galbūt kartais trukdo bendrauti. Man kaip dėstytojai labai svarbu jausti, kad studentai yra susidomėję, man norisi ne tik suteikti jiems žinių, bet ir juos įkvėpti.
Kodėl svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Per klausimus galima suprasti, kas konkrečiai domina ir yra neaišku studentams. Visi ateina su skirtingu žinių bagažu ir skirtingomis patirtimis, todėl kartais tam tikri dalykai jiems yra geriau žinomi ir galima mažiau jiems skirti laiko, o kartais tenka paaiškinti nuodugniau. Klausimai parodo, ar jiems įdomu, o klausdama pati galiu išsiaiškinti jų poreikius ir tai kartais lemia tolimesnių paskaitų medžiagą.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Dėstau verslo anglų kalbą, todėl mano paskaitose svarbiausia, kad studentai kalbėtų angliškai, nejaustų kalbos barjero, turtintų žodyną ir plėstų ne tik verslo suvokimą, bet ir kultūrines žinias. Mes daugiausia dėmesio skiriame darniai plėtrai ir vystymuisi (angl. sustainability), aktyviai gilinamės į su ekologija ir žmonių gerove susijusias temas. Analizuojame verslo pavyzdžius, studentai dalijasi savo patirtimi, kaip prisideda patys ir kaip kuria ateities viziją. Taip pat daug dėmesio skiriame inovacijoms, modernioms technologijoms ir socialiniams tinklams. Ši tema studentams ne tik aktuali, bet ir naudinga, todėl visada susilaukia aktyvių diskusijų. Be visų su verslu susijusių temų, randame laiko padiskutuoti ir apie paprastus dalykus, vertybes ir studentų asmeninius tikslus, patirtis. Tokie pokalbiai stiprina ryšį ir dar labiau padeda įsisavinti medžiagą, tad po paskaitų išeiname praturtėję visi.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Man autoritetas yra kiekvienas žmogus, kuris į pasaulį žiūri atviromis akimis. Bendraujant su tokiu žmogumi jaučiasi abipusis ryšys, pagarba ir susidomėjimas. Iš tokių žmonių galima pasimokyti, sužinoti kažką naujo, o jie taip pat žiūri į tave atvira širdimi ir su noru pasisemti žinių. Nebūtinai reikia turėti titulą, pasiekimų sąrašą ar garsią pavardę norint būti autoritetu, kartais paprastumas ir nuoširdumas yra daug reikšmingesni ir prasmingesni rodikliai. Kai matau, kad studentai trykšta tokiomis savybėmis, man jie taip pat tampa autoritetais, nes tuomet ne tik jie iš manęs gali pasimokyti, o ir aš iš jų.
SKAITYTI PLAČIAU
Lekt. Gražina Cislikauskienė
VU VM 2020 metų geriausia dėstytoja, verslo anglų kalbos lektorė, skambinimo gitara poetizuotoja
Fizikinės chemijos dėstytoja docentė Ieva Plikusienė: labai paprasti klausimai gali atvesti iki didžių atradimų
Doc. dr. Ieva Plikusienė, Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakultete dėstanti fizikinę chemiją, su studentais dažnai diskutuoja apie tai, kaip sudėtingi mokslo procesai mums praverčia kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, kaip panaudojant cheminių reakcijų energijos skaičiavimus galima prognozuoti virusų mutacijas ir plitimą pasaulyje ar kaip sukurti vaistus, pasižyminčius reikiamomis savybėmis. Dėstytoja ir dviračių žygių mėgėja įsitikinusi, kad studijų procese ir gyvenime labai svarbu nebijoti klausti. „Visi didieji atradimai buvo padaryti tik iškėlus iš pažiūros labai paprastus klausimus.“
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Kuriant ryšį tarp dėstytojo ir studento labai svarbus dalykas yra nuoširdumas ir abipusė pagarba. Be šių pamatinių dalykų žinių perdavimas ir mokymas yra labai sudėtingas. O kai toks santykis yra sukuriamas, užsimezga dėstytojo ir studento bendradarbiavimas.
Ką šis santykis suteikia dėstytojui?
Nuoširdumas, pagarba ir tuo pagrindu kuriamas santykis leidžia dėstytojui geriau suprasti, kaip perduoti žinias konkrečiam studentui, nes visi yra labai skirtingi ir individualus priėjimas prie kiekvieno žmogaus čia tampa labai svarbiu aspektu.
Kodėl svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Klausti reikia tam, kad suprastume tai, ko nežinome, ką žinome paviršutiniškai, o norime suprasti išsamiai, taip pat tam, kad galėtume žinoti, kur klausimai gali mus nuvesti. Visi didieji atradimai buvo padaryti tik iškėlus iš pažiūros labai paprastus klausimus. Pavyzdžiui, niekas nėra matęs, kaip atrodo elektronai, bet visi kasdien naudojame elektrą. Be to, elektriniais impulsais naudojasi ir mūsų smegenys, ir nervų sistema.
Labai svarbu nebijoti klausti, kad sužinotum daugiau, nes visus sudėtingus klausimus iškelia smalsūs žmonės, tokie kaip mes visi.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Pagrindinis klausimas, kuris kyla diskusijose – kaip iš pažiūros sudėtingi dalykai moksle atsispindi mūsų kasdieniame gyvenime? Daugelis mano, kad ledas yra slidus, tačiau pats ledas nėra slidus, tai, kad atsistoję ant jo jaučiame slydimą, lemia ant paviršiaus esantis plonas, nematomas vandens sluoksnis. Šį reiškinį – vandens susiformavimą ledo paviršiuje – lemia tame paviršiuje susidarę cheminiai ryšiai, tačiau mokslininkai vis dar bando išsamiau atsakyti į klausimą, kodėl taip yra.
Taip pat dažnai išgirstu klausimus – kam to reikia? Kodėl tai svarbu? Kodėl aš turiu tai žinoti? Todėl per paskaitas pasakoju, pavyzdžiui, kaip panaudojant cheminių reakcijų energijos skaičiavimus galima prognozuoti virusų mutacijas ir plitimą pasaulyje ar kaip sukurti vaistus, pasižyminčius reikiamomis savybėmis.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Autoritetas – tai įkvepiantis, teigiamas pavyzdys, kuriuo norisi sekti, būti į jį panašiam. Man autoritetai visada buvo žymūs mokslininkai, pasaulinio lygio atradėjai, žmonės, atsidavę žinioms ir norui žinoti, kuriantys geresnį pasaulį gyventi visiems žmonėms. Man tokia yra Marie Curie, mokslininkė, pralenkusi laiką, pelniusi Nobelio premiją du kartus, taip pat Katherine Johnson, juodaodė moteris, matematikė, dirbusi NASA, ir Uğur Şahin, nepaprastai atsidavęs mokslui žmogus, sukūrusi vakciną nuo koronaviruso.
SKAITYTI PLAČIAU
Doc. Ieva Plikusienė
Mokslininkė, dviračių žygių mėgėja
Docentė Jūratė Jaraitė-Kažukauskė: klausimas atveria plotmę naujiems tyrimams ir įžvalgoms
Klimato kaitos ir energetikos politikos ekonominės analizės srityje dirbanti Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Jūratė Jaraitė-Kažukauskė įsitikinusi – kuriant santykį tarp dėstytojo ir studento labai svarbu palaikyti „atvirų durų“ politiką. „Per pirmą susitikimą su naujais studentais informuoju, kad jie visada gali su manimi susitikti ar parašyti laišką, jei turi klausimų, susijusių su studijomis, studijų literatūra“, – pasakoja dėstytoja, neretai jauniesiems kolegoms patarianti ir karjeros klausimais. Anot docentės, toks veikimo būdas ne tik padeda studentams sužinoti atsakymus į jiems kylančius klausimus, bet ir jai pačiai gauti grįžtamąjį ryšį.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
„Atvirų durų“ politika yra svarbiausia. Per pirmą susitikimą su naujais studentais aš visada informuoju, kad jie visada gali su manimi susitikti ar parašyti laišką, jei turi klausimų, susijusių su studijomis, studijų literatūra ar panašiai. Be to, jiems patariu karjeros klausimais, kai to prašo. Visada bandau anksti išsiaiškinti, kokie yra jų lūkesčiai dėl mano dėstomų paskaitų ar seminarų. Kitaip tariant, grįžtamąjį ryšį siekiu gauti nelaukdama, kada pasibaigs dėstomas dalykas.
Ką šis santykis suteikia dėstytojui?
Dėstytojui tai suteikia progą perduoti savo patirtį ir išmoktas pamokas, parodyti, kad dėstytojo vaidmuo yra didesnis nei paskaitų skaitymas.
Kodėl svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Klausdami galime parodyti, kad dar daug ko nežinome. Taip atveriame plotmę naujiems tyrimams ir įžvalgoms.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Ar turime spręsti klimato kaitos problemą dabar, ar galime dar palaukti? Kokių priemonių reikia, kad sumažintume klimato kaitą?
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Autoritetas – žmogus, kuris įkvepia kitus stengtis būti geresnius profesinėje srityje ar asmeniniame gyvenime. Kitaip tariant, tai yra žmonės, kurie sukuria teigiamą išorinį poveikį visuomenei. Mano gyvenime autoritetų yra labai daug, pradedant tėvais, baigiant tam tikrais tyrėjais, kurių aš niekada nesutikau, bet kurie atlieka labai įdomius darbus, įkvepiančius mano tyrimus.
SKAITYTI PLAČIAU
Doc. Jūratė Jaraitė-Kažukauskė
Ekonomistė, laukinės gamtos mėgėja
Profesorius Mikas Vengris: „Nors fizikai ir turi supergalių, bet vis dėlto jie irgi žmonės“
„Mažai dalykų suteikia tiek smagumo dėstytojui, kaip gerai papasakotas koks nors fainas fizikos niuansas ir užsidegusios jį pirmąkart išgirdusių studentų akys. Tai kaip labai juokingą anekdotą papasakoti žmonėms, kurie jo dar nėra girdėję“, – apie savo darbą sako Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto profesorius Mikas Vengris.
Anot lazerinės fizikos ir optinių technologijų dėstytojo, nors fizikai dažnai jaučiasi išskirtiniai, žinodami, kad specifinių fizikos ir inžinerijos problemų, be jų, niekas nesugeba taip gerai išnarplioti, tačiau per paskaitas jie diskutuoja ne tik mokslo, bet ir paprastais gyvenimiškais ar sudėtingais filosofiniais klausimais.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Svarbiausia, kad tai būtų gyvų žmonių gyvas ryšys. Jį, beje, žiauriai sugadino karantinas, ir šio nuostolio mes be reikalo neįvertiname.
Svarbu, kad dėstytojui būtų įdomu, kaip (ir ar) mąsto studentas. Kad studentui būtų įdomu, kuo jį šiandien nustebins dėstytojas. Ir nesvarbu, ar tai įvyks per paskaitą, ar universiteto kavinėje prie kavos puodelio. Svarbu, kad tada, kai studentai imasi mokslinių užduočių, jos būtų įdomios ir svarbios jų dėstytojui. Kad jas sprendžiant atsirastų tas komandos jausmas, kai kiekvienam rūpi bendras reikalas, ir kad tavo kolega bet kada būtų pasiruošęs ateiti tau į pagalbą. Tam būtina, kad dėstytojas matytų pirmiausia ne dėstymo krūvį, o gyvus žmones, kuriems dėsto. Ir kad studentas nesistengtų aklai praeiti studijų programoje nubrėžto kelio iki diplomo. Norėtų ne tik „įgyti bendrąsias ir specialiąsias studijų programos kompetencijas“, bet ir patirti tikrąjį supratimo ir atradimo džiaugsmą.
Ką šis santykis suteikia dėstytojui?
Šis santykis suteikia prasmę, kurią sunku surasti dirbant vien tik mokslinį darbą. Labai smagu, jeigu pavyksta atlikti tyrimą, kuris įdomus kitiems mokslininkams. Geriausius straipsnius per kokius 10 metų perskaito ir pacituoja gal šimtas ar du šimtai žmonių. Vadinasi, tavo mokslinis darbas palietė tiek protų pasaulyje. Bet jei kas savaitę ateini ir perskaitai įdomią ir linksmą paskaitą 50 studentų grupei, tą patį rezultatą juk turi jau po dviejų savaičių! Mažai dalykų suteikia tiek smagumo dėstytojui, kaip gerai papasakotas koks nors fainas fizikos niuansas ir užsidegusios jį pirmąkart išgirdusių studentų akys. Tai kaip labai juokingą anekdotą papasakoti žmonėms, kurie jo dar nėra girdėję.
O darydami bendrus tyrimus su studentais, mes tiesiog tampame draugais. Tu padedi jiems, jie – tau. Kaip komanda. Kažkada pagalvojau, ką norėčiau matyti dideliame vakarėlyje, kurį surengsiu iškart po to, kai baigsis karantinas. Daugiau kaip pusė žmonių – mano buvę ar esami studentai. Dabar jau tiesiog draugai ir bendrakeleiviai.
Kodėl svarbu yra klausti?
Klausti svarbu todėl, kad sukdamas idėjas galvoje labai dažnai imi manyti, kad kažką supratai, o iš tikro nesupranti. Dėl to, kai nagrinėju sudėtingą uždavinį, aš kartais kalbuosi su savimi. Būna, užtenka išgirsti savo paties ištartą idėjos formuluotę – ir pamatai, kad kažkas ne taip. O kalbėtis su kitu žmogumi – geriausias būdas suprasti, nes kitas žmogus tą patį klausimą visada mato kiek kitaip. Taigi klausti svarbu, jei nori suprasti. Dar daugiau – gerai užduotas klausimas ir bandymas į jį atsakyti suprasti problemų esmę padeda ne tik klausiančiajam ir atsakančiajam. Klausytojai, kurie kaip sporto varžybas seka šią žodžių dvikovą, irgi tampa protingesni. Nuo Sokrato laikų klausimas laikomas geriausia kolektyvinio mąstymo forma. Ji padeda ir Sokratui, ir jo mokiniui, ir visiems skaitytojams, jų dialogus studijuojantiems jau daugiau kaip 2000 metų.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Pirmiausia, aišku, aptariame fizikos ir inžinerijas problemas ir naujoves. Jaučiamės tokie išskirtiniai, žinodami, kad tų sudėtingų specifinių fizikos niuansų, be mūsų, niekas nesugeba įkąsti. Taip pat svarstome fizikos ir filosofijos ribose atsiduriančius klausimus, pavyzdžiui, „ar fizikinis determinizmas paneigia laisvą valią“. Na, žinoma, yra aptariami ir visi žmogiški, visuomenei rūpintys klausimai – karantinas, klimato kaita, naujausi muzikos hitai ir pan. Nes fizikai, nors ir turi supergalių, bet vis dėlto irgi yra žmonės.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Autoritetas – dvejopa sąvoka. Abstraktesnė jos prasmė – tai žmogaus savybė, įkvepianti pasitikėjimą, kurią norėtum turėti pats. Autoritetu gali būti ir tiesiog žmogus, kurio sugebėjimai ir pasiekimai kurioje nors gyvenimo srityje tau sukelia pavydą ir rodo pavyzdį, skatina tą žmogų kopijuoti ar sekti jo pėdomis.
Kai mokyklos tarpklasinėse varžybose žaisdavau krepšinį, autoritetai man buvo Arvydas Sabonis ir Michaelas Jordanas. Atrodė, inkstą būčiau galėjęs parduoti už „Air Jordan“ sportbačius. Erudicijos, elgesio ir viešojo bendravimo srityse mano autoritetai buvo mokytojai (ypač fizikos, chemijos, lietuvių kalbos ir biologijos). Vėliau, universitete – sutikti dėstytojai ir mokslininkai. Šeimos gyvenime ir santykiuose su artimaisiais didžiausias autoritetas man yra mano tėvas. Nemažai „einamųjų“ savybių mokiausi ir iš bendraamžių – mokyklos draugų, universiteto bendrakursių.
SKAITYTI PLAČIAU
Prof. Mikas Vengris
Fizikas, lazerių inžinierius, trijų vaikų tėvas
VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas: svarbiausia klausimas, diskusija ir tik po to atsakymas ar sprendimas
„Klausimo formulavimas yra esminis žingsnis“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, kalbėdamas apie lūkesčius, keliamus universiteto bendruomenei, ieškant visuomenei aktualių problemų sprendimų. Pasak rektoriaus, mėginti kelti klausimus ir diskutuoti yra geriausias būdas pasauliui pažinti ir prioritetams formuoti.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Pirmiausia abipusė motyvacija. Tiek studentas turi ateiti su noru žinoti, išmokti, tiek dėstytojas turi išsaugoti norą dalytis žiniomis, diskutuoti, įtraukti jaunus žmones į mokslinio pasaulio supratimo erdvę. Labai svarbus ir abipusės pagarbos, savotiškos akademinės bičiulystės ryšys. Dažnai kalbėdamas apie universitetą pabrėžiu, kad esame bendruomenė. Tai reiškia, kad esame susiję savo interesu žinoti, ieškoti mokslinių sprendimų, diskutuoti mokslo kalba ir plėtoti supratimą apie pasaulį. Tad ryšys gimsta ir iš šio bendro intereso, ir iš žmogiškos pagarbos, ir iš supratimo, kad perduodame žinias tam, kad plačioje perspektyvoje gyventume geresnėje visuomenėje, valstybėje, kad mums rūpimi bendri klausimai turėtų platesnį sprendėjų lauką.
Ką šis santykis suteikia dėstytojui?
Dėstytojui šis santykis reiškia unikalią galimybę akademiškai pratęsti save, savo idėjas paskleisti platesniame suinteresuotų žmonių rate, nebijant kritikos, tačiau tikintis idėjų plėtotės. Universiteto žmones sieja žinojimas, kurio siekiama, kuris perimamas, atnaujinamas, permąstomas ir perduodamas toliau. Tai yra santykių universitete esmė. O šalia to – šitaip gyvas tais pačiais dalykais besidominčių žmonių bendravimas.
Kodėl svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Įprasta manyti, kad mokslo bendruomenė turi dalyti atsakymus ir visus tenkinančius sprendimus. Mokslas išties yra technologinės ir visuomeninės pažangos šaltinis, bet nereikia pasiduoti iliuzijai ar patogiam manymui, kad mokslinis darbas yra nuolatinis atsakymų paieškos procesas. Iš esmės tikroji mokslininko užduotis yra atpažinti tai, kas problemiška, kas neaišku, netikslu, ir suformuluoti prasmingą klausimą. Pats klausimo (ar problemos) formulavimas yra esminis žingsnis. Tai galioja tiek mokslo, tiek studijų procesui, tiek universitetui, tiek mokyklai – mokyti kelti klausimus, o ne atkartoti paruoštus atsakymus.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Visais įmanomais klausimais, kurie tik gali kilti studentams ir man. Ir čia vėlgi svarbiausia klausimas, diskusija ir tik po to atsakymas, sprendimas.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Autoritetas nėra galios santykio išraiška. Nėra savaiminio vadovo ar aukštesnes pareigas einančio asmens autoriteto. Tai pagarbos ir pasitikėjimo jausmas, kuris užsitarnaujamas, kai darbai ir žodžiai atitinka sprendimus, veiksmus. Akademinėje bendruomenėje autoritetas pasireiškia kaip pagarba intelektui, išminčiai, netgi savotiškam stiliui. Labai svarbu, kad jauni žmonės ir toliau ieškotų bei atrastų savo autoritetus, kurie padėtų formuotis prioritetams, principams, vertybėms.
SKAITYTI PLAČIAU
Prof. Rimvydas Petrauskas
Rektorius, futbolo romantikas
Docentė Carmen Caro Dugo: tik klausiant įgyjama žinių, kurios padeda žengti tobulėjimo keliu
Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto docentė Carmen Caro Dugo jau daugiau nei 20 metų dėsto ispanų kalbą. Solidžią patirtį turinti mokslininkė ir ne vieną žymų lietuvių literatūros kūrinį į ispanų kalbą išvertusi vertėja su studentais noriai diskutuoja ne tik apie dėstomus dalykus, bet ir gyvenimiškais, su tarpkultūrine komunikacija ir tarpusavio supratingumu susijusiais klausimais.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Atsakomybė už savo darbą, profesionalumas, žmogiškumas, atvirumas ir empatija.
Ką šis santykis suteikia dėstytojui?
Santykis su studentais dėstytojui suteikia galimybę augti ir tobulėti.
Kodėl svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Tik klausiant galima įgyti tų žinių, kurios padės augti ir tobulėti gyvenime.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Tai priklauso nuo kurso ir grupių, su kuriomis dirbu. Man patinka, kai nuo konkrečių klausimų, susijusių su dėstomais dalykais, pereiname prie bendresnių, gyvenimiškų klausimų, susijusių su tarpkultūrine komunikacija, tarpusavio supratingumu. Tiesa, prie tokių klausimų prieiti yra kur kas sunkiau, kai dirbame nuotoliniu būdu.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Autoritetas – žmogus, kuris įkvepia savo patirtimi ir išmintimi, savo profesionalumu, bet svarbiausia, savo gyvenimu ir laikysena. Įkvepia ir nuoširdus jo bendravimas bei atvirumas, noras dosniai pasidalyti tuo, ką išmano, ir kartu pasimokyti iš kitų, prisidėti prie bendro gėrio.
SKAITYTI PLAČIAU
Doc. Carmen Caro Dugo
Ispanistė, lietuvių literatūros vertėja, šiaurietiško vaikščiojimo mėgėja
Doc. Gintautas Tamulevičius: klausimas yra mokslo perversmo pradžia
Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas doc. Gintautas Tamulevičius įsitikinęs, kad studentų ir dėstytojų bendravime svarbiausia abipusė pagarba, dalykiškumas ir bendrumo jausmas. Pasak jo, būtent tai studentui leidžia pasijusti neatsiejama akademinės bendruomenės dalimi, jaunesniuoju dėstytojų ir tyrėjų kolega, o svarbiausia – asmenybe. Nors dėstytojo tyrimų sritis – šnekos signalų analizė ir modeliavimas itin sudėtinga, laisvalaikiu jis –žygeivis, ramybę atrandantis gamtoje. Sugrįžęs į paskaitas dėstytojas savo žinias siekia perduoti atsakymų net į sudėtingiausius klausimus ieškoti pasiryžusiems studentams.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Studentų ir dėstytojų bendravime svarbiausias turėtų būti „kolegiškumas“ – abipusė pagarba, dalykiškumas, bendrumo jausmas, kuris išlieka net ir pasibaigus darbo dienai. Tuomet jaunas žmogus, įstojęs į universitetą, pasijus neatsiejama akademinės bendruomenės dalimi, jaunesniuoju dėstytojų ir tyrėjų kolega, o svarbiausia – asmenybe.
Ką šis santykis suteikia dėstytojui?
Santykis su studentais dėstytojui gali padėti pažinti jaunesniąją kartą, suprasti jų mąstymą, galbūt net vertybes ir normas, kuriomis vadovaujasi studentai. O tai yra žingsnis geresnio tarpusavio supratimo link.
Kodėl svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Klausimas yra dialogo pradžia. Akademiniame pasaulyje tai gali būti naujo tyrimo pradžia. Atradimo pradžia. Mokslo perversmo pradžia. Klausiantis žmogus visus priverčia į problemą pažvelgti nauju kampu, iš naujo požiūrio taško, pareikalauja naujų duomenų. Tai – mokslo esmė.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Tiksliuosiuose, inžineriniuose ir technologiniuose moksluose dalykinis bendravimas dažniausiai vyksta ieškant sprendimo, siekiant pasidalyti turimomis žiniomis ar patirtimi, aptariant priimtus sprendimus ir padarytas klaidas. Sunku tai pavadinti diskusija, kuriai būdingas apsikeitimas asmeninėmis nuomonėmis ir neapibrėžtais rezultatais. Man tai panašiau į dialogą, kai aptariant labai konkretų klausimą apsikeičiama aiškiais argumentais ir suformuluojama konkreti išvada (dalykinės srities žinovui neretai nuspėjama ar suvokiama iš anksto).
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Autoriteto sąvoką apibūdinčiau remdamasis apibrėžimu, kad tai – asmuo, institucija ar kitas objektas, savo reikšmingumu ir įtaka tampantis orientyru kitiems. Jaunas žmogus, asmenybė, kūrėjas neturi bijoti abejoti, klausti, neigti, siūlyti naujas idėjas, kurti. O tai nesuderinama su autoritetų idėja, diktuojančia paklusnumą, sekimą paskui. Tik drąsa keistis ir keisti, kurti nauja, nepaklusti nusistovėjusiai tvarkai garantuoja pokyčius, tobulėjimą, augimą ir vystymąsi. Iš tiesų neturiu apsibrėžęs ar įsivardijęs sau autoritetų. Mane kaip žmogų, specialistą formavo visi mano gyvenime dalyvaujantys (ar dalyvavę) žmonės, aplinka, potyriai ir patirtys, mano prigimtinės savybės.
SKAITYTI PLAČIAU
Doc. Gintautas Tamulevičius
Kalbos signalų tyrėjas, gamtos mėgėjas ir žygeivis
Dr. Inga Zakšauskienė: blogi klausimai tik tie, kurių neišdrįstama paklausti
Šaltąjį karą ir JAV užsienio politiką tuo laikotarpiu tyrinėjanti Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto dėstytoja dr. Inga Zakšauskienė savo studentams nuolat primena, kad istorijos mokslas yra nepaprastai palankus dalykas, nes beveik neįmanoma suklysti ir kiekvienam atsakymui galima rasti argumentų. „Nuo pat pirmos paskaitos studentams akcentuoju, kad blogi klausimai tik tie, kurių neišdrįsai paklausti. Klausimų kėlimas yra labai svarbi mokymosi proceso dalis, o kuo daugiau klausimų užduodi, tuo geriau moki tą daryti ir tuo geresnius atsakymus gauni“, – įsitikinusi dr. I. Zakšauskienė.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Turbūt kiekvienam dėstytojui svarbiausia, kad studentai su juo auditorijoje jaustųsi saugiai ir patogiai. Tuomet nebijoma klausti, diskutuoti, išreikšti net drąsiausias mintis. Aš nuolat primenu, kad istorija yra nepaprastai palankus dalykas, nes beveik neįmanoma suklysti, kiekvienam atsakymui galima rasti argumentų. Pavyzdžiui, kas gali paneigti teiginį, kad Lietuva energetinio saugumo požiūriu yra labai saugi šalis, nes jos teritorijoje nebūna žemės drebėjimų? Svarbu parodyti ir tai, kad dėstytojas yra toks pats žmogus kaip ir studentai, tik daugiau knygų perskaitęs. Nevengiu prisipažinti, kada man liūdna, kokie įvykiai, poelgiai mane nuvilia, galiu prisipažinti, kad bijau ar nežinau, ar negaliu priimti sprendimo. Ir galiu atvirai pasakyti, kaip žaviuosi jų žiniomis, motyvacija, įdėtu darbu rengiantis paskaitai arba kad mane džiugina jų indėlis moderuojant seminarą ar apipavidalinant pristatymo skaidres.
Ką šis santykis suteikia dėstytojui?
Visų pirma, įgytas studentų pasitikėjimas į absoliučiai kitą kokybinį lygį perkelia įsitraukimą į diskusiją, aktyvų dalyvavimą paskaitoje. Aš nuolat jaučiu, kad mes esam kartu, kad jie seka mano mintį. Aš taip pat jaučiuosi drąsiau galėdama provokuoti studentus išplėsti mąstymo ribas, sujungti nesujungiamus dalykus. Mokymo–mokymosi procesas yra kaip susisiekiantys indai, kai studentai atsiveria ir laisvai reiškia savo mintis, kelia klausimus, o aš irgi mokausi, nes jie yra kita karta, jų vertybės, istorijos, aplinkos suvokimas jau kitas. Ne kartą pati bibliotekoje esu ieškojusi knygų, kurių autorių idėjomis dalinosi mano studentai.
Kodėl svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Prisimenu save ketvirto istorijos studijų kurso pradžioje, kai būsimas bakalauro darbo vadovas man pasiūlė temą ir aš neišdrįsau jo paklausti: ,,O kas ta Pabaltijo karinė apygarda?“ Išsiaiškinau pati, bet užtrukau. Nuo pat pirmos paskaitos studentams akcentuoju, kad blogi klausimai tik tie, kurių neišdrįsai paklausti. Klausimų kėlimas yra labai svarbi mokymosi proceso dalis, o kuo daugiau klausimų užduodi, tuo geriau moki tą daryti ir tuo geresnius atsakymus gauni.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Neįmanoma glaustai atsakyti į šitą klausimą. Diskutuojam, kuo skiriasi uždara visuomenė nuo atviros. Ar dėl Vakarų radijo transliacijų Lietuva tapo vakarietiška po nepriklausomybės atgavimo? Kodėl D. H. Lawrenco romanas ,,Mylinčios moterys“ Sovietų Sąjungoje buvo vadinamas pornoromanu? Ar diktatūros mirė? Ar įmanoma istorijos pabaiga? Kodėl grūdinės kultūros, išradimai ir gyvūnai lengviau plinta Eurazijos Rytų–Vakarų nei Šiaurės–Pietų Amerikos ašimi? Ar Cezaris pasirinko Marką Antonijų savo įpėdiniu? Ar XXI amžius priklauso Kinijai? Diskusijos susipynę tarp disciplinų – istorijos, politikos mokslų, sociologijos, stengiuosi pabrėžti kiekvieno reiškinio tarpdiscipliniškumą ir koks daugiabriaunis kiekvienas dalykas gali būti. Ypač svarbu studentams nutiesti tiltą tarp praeities įvykių ir dabarties, tarp teorijos ir praktikos. Ir visi klausimai būtent prie to po žingsnelį ir veda.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Nuo to momento, kai laikai save suaugusiu, autoritetas, be neišvengiamų – tavo vadovo ir valdžios, yra tas, kurio klausyti tu sąmoningai pasirenki. Toliau jau asmeninis reikalas, pagal kokius kriterijus mes renkamės autoritetus – ar pagal pasaulėžiūrą, ar pagal vertybes, pasiekimus, išvaizdą, finansus ir pan. Svarbiausi elementai yra pasirinkimas ir noras klausyti / mokytis iš to asmens. Pastebėjau, kad su amžiumi, branda keičiasi ir pasirinkimai. Mano gėrio ir taikos paieškų paauglystės, prabėgusios Kauno mikrorajone, laikotarpiu autoritetas buvo Dalai Lama ir aš irgi tikėjau, kad žmonės buvo sukurti tam, kad juos mylėtų. Studijų Istorijos fakultete metu mane užvaldė antikos ir viduramžių politinės minties plėtotojai, kurių autoritetingumas keitėsi su kiekviena nauja paskaita, kol galiausiai supratau, kad nors Tomas Akvinietis ir atliepia mano vertybes, bet autoritetas geriau būtų gyvas, kurio gali paklausti ir pasitarti. Šiandien mano autoritetai yra arti manęs, tai savo srities profesionalai, kurie noriai dalinasi patirtimi ir ištiesia ranką jaunajai kartai. Likimas man buvo nepaprastai dosnus autoritetų akademiniame pasaulyje, kurie mane veda už rankos mano profesiniame kelyje ir yra visada netoliese. Pastebėjau, kad ir autoriteto reikšmė šiandien yra pasikeitusi jaunimo gyvenime. Kaip itin taikliai pastebėjo mano viena studentė, dabar pirmyn varo ne noras būti į kažką panašiam, bet įveikti save, išplėsti savo galimybių ribas.
SKAITYTI PLAČIAU
Dr. Inga Zakšauskienė
Istorikė, radijo žinučių tyrėja
Dr. Justyna Levon: klausimo iškėlimas – pirmas žingsnis atsakymo link
„Studijos universitete suteikia unikalią galimybę nuolat bendrauti su aukščiausių kompetencijų specialistais, gauti patarimų iš autoritetų, visuomet pasiruošusių padėti. Tereikia nebijoti klausti“, – sako Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros dėstytoja dr. Justyna Levon. Pasak jos, nuoširdus ryšys tarp studento ir dėstytojo leidžia abiem komfortabiliai jaustis ir tobulėti. Studentams dėstytoja skaito su baudžiamąja teise susijusias paskaitas ir veda seminarus, kurių metu diskutuoja apie jos taikymo problemas, baudžiamąją politiką, bausmių vykdymą.
Kas jums yra autoritetas?
Negalėčiau pasakyti, kad man autoritetas įsikūnijęs į vieną asmenį. Sakyčiau, kad tiek darbinėje aplinkoje, tiek šeimoje mane supa daug įdomių žmonių, kuriuos galėčiau įvardinti kaip man itin svarbius, kurie dėl tam tikrų savo savybių inspiruoja, kelia pasitikėjimą bei pagarbą, kurių nuomonė man svarbi. Iš jų stengiuosi susirinkti svarbiausias gyvenimo pamokas skirtingose situacijose.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad studijos – tai darbas. Darbas dėstytojams ir darbas studentams. O dirbti visuomet smagiau, kai santykis tarp studentų ir dėstytojų yra jaukus, o atmosfera – saugi. Tam ir reikalinga sukurti tvarų ryšį, kuris leidžia užsiėmimų metu jaustis užtikrintai, nebijoti išsakyti savo mintis. Į tą jaukios atmosferos tarp studentų ir dėstytojų kūrimo formulę, sakyčiau, pirmiausia įeina pagarba vienas kitam. Taip pat manau, kad kuriant ryšį svarbus ir nustatytų darbinių taisyklių paisymas, teisių ir pareigų apibrėžimas. Nesant apibrėžtumo ką nors daryti yra sunkiau. Vis dėlto taisyklės yra nustatomos tam, kad padėtų mums funkcionuoti. Jos neturėtų užgožti galimybės išklausyti kitą asmenį, ypač tais atvejais, kai kas nors vyksta ne pagal planą. Tad sakyčiau, kad prie jaukesnės studijų atmosferos taip pat prisideda paprasčiausias kiekvieno iš mūsų atvirumas, noras suprasti kitą žmogų, ypač tada, kai iškyla nenumatytų probleminių situacijų.
Ką šis santykis suteikia dėstytojui?
Dėstytojas yra lygiai toks pats žmogus, kaip ir studentas. Jam taip pat daug smagiau dirbti, kai jį supanti aplinka yra laiminga, studentai suinteresuoti mokytis, bendrauti. Įsivaizduokime paprastą situaciją, kai studentui, kuris atvyksta į seminarą nepasiruošęs, dėstytojas užduoda klausimą... Jausmas studentui, kai nežino, ką atsakyti, matyt, ne iš maloniųjų. Lygiai taip pat, patikėkite, ir dėstytojui nejauku uždavus klausimą nuotolinio pokalbio metu girdėti tik savo klausimo aidą ir matyti išjungtas kameras nesulaukiant atsakymo. Tiesa, visai kitokia būna seminarų atmosfera, kai studentai aktyviai įsitraukia į diskusijas, mažiau virtualios tylos, daugiau šurmuliuko.
Kodėl svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Norint kur nors nueiti, reikia žengt žingsnį. Tad klausimo iškėlimas yra pirmas žingsnis atsakymo link. Žmonės dažnai bijo tą žingsnį žengti, kvailai pasirodyti ar būti neteisingai suprasti. Tai ir neklausia. Bet tas neužduotas klausimas dažnai toliau kirba kažkur viduje ir neduoda ramybės. Nepaklausęs ne tik nesužinai atsakymo, bet ir papildomai graužiesi, kad nepabandei. Kam taip kankintis? Be to, nors kartais mus gąsdina neigiamo atsakymo galimybė, tai ir užgrūdina. Antrą kartą išgirsti neigiamą atsakymą lengviau nei pirmą. Galiausiai, uždavus klausimą, dažnai pasirodo, kad atsakymo nežino ir kiti. Tai sukelia tam tikrą bendrumo jausmą, supratimą, kad mes visi žmonės, mūsų tikslas – tobulėti, o nežinoti nėra gėda.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Visuomet diskutuojame klausimais, numatytais baudžiamosios teisės dalyko studijų apraše. Vis dėlto baudžiamosios teisės dalyko klausimai, sakyčiau, yra išskirtiniai ir diskusijos pasisuka įdomiomis, nenumatytomis iš anksto kryptimis. Tenka apsvarstyti net tarpdalykinius, filosofinius, psichologinius, socialinius baudžiamosios teisės aspektus. Pavyzdžiui: kodėl visuomenėje daromi nusikaltimai? Ko siekiama taikant bausmes? Ar laisvės atėmimas už nužudymą – visuomet geriausia bausmė?
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas?
Asmuo, į kurį norisi lygiuotis, būti kažkuo panašiam. Autoritetai neatsiejami nuo ugdymo proceso – kai dėstytoją ar mokytoją laikome profesiniu autoritetu, pasitikime juo ir jo žiniomis. Todėl autoritetai itin svarbūs universitete, kad geriausi savo srities ekspertai įkvėptų ir motyvuotų studentus.
SKAITYTI PLAČIAU
Dr. Justyna Levon
Baudžiamosios justicijos tyrėja, porcelianinių kabinamųjų lėkščių kolekcininkė mėgėja
Profesorė Renata Bilbokaitė: klausimas – studijų raktas
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorės prof. Renatos Bilbokaitės įsitikinimu, kvailų klausimų nebūna. Edukologijos krypties mokslininkės manymu, klausimas pats savaime reiškia, kad žmogus domisi, o jei kažkas domina, vadinasi, matoma prasmė. „Net jei prasmė regima per asmeniško naudingumo prizmę, vis tiek tai geriau nei abejingas dalyvavimas ar užduočių vykdymas be vidinio impulso. Juk dažnai mes išvis neklausiame ne todėl, kad mums viskas aišku, o todėl, kad neįdomu. Pats klausimo kėlimas reikalauja pastangų, vadinasi, studento mintys ir mąstymas plėtojasi apie tai, ko klausiama – vyksta kažkoks svarstymas“, – pažymi ne vieną metodinę priemonę pedagogams ir vaikams parengusi, o laisvalaikiu menu besidominti prof. R. Bilbokaitė.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Pirmiausia, tai yra paties dėstytojo požiūris – kas tau yra studentas? Man studentai visada yra kolegos, aš taip ir kreipiuosi į juos. O taip yra todėl, kad jie yra mano dėstymo proceso bendraautoriai ir rekonstruotojai tiesiogine prasme: vykstant paskaitoms, atlikdami užduotis mes tikrai svarstome garsiai, kuris metodas ar veikla būtų veiksmingesni, nes studijų rezultatus vis tiek reikia pasiekti, tik klausimas – kaip tą padaryti geriau, kad būtų gilu, įdomu ir naudinga? Nesvarbu, kad aš vienaip įsivaizdavau dalyko eigą semestro metu, studentai savo poreikiais, patirtimi, įžvalgomis, refleksija tarsi įpareigoja mane ieškoti naujų sprendinių – taip mano studijų curriculum evoliucionuoja. Kiekvienai grupei dėstau skirtingai, nors dalyko tikslai tie patys, nes vyksta normali bendrakūra. Man tikrai labai svarbu, kad net pats sudėtingiausias ar nuobodžiausias kažkurių studijų temų turinys būtų įdomus kiekvienam, todėl mano paskaitose nebūna tokių metodų kaip testai ar žinių tikrinimai pagal išankstinius paruoštukus.
Antra – atvirumas (laisvė kalbėti / laisvė rinktis) ir draugiškumas. Studentams patinka atviras santykis, laisvė rinktis, o kai suteiki laisvę, jie visada rinksis pagal savo poreikius ir nuojautas bei patirtis – taip į sudėtingas okeano studijas įlieju upelį žmogaus širdies kalbos. Labai branginu studentus, man visi jie atrodo tobuli patys savaime, nepriklausomai nuo būsimų studijų pasiekimų – dažnai tai jiems akcentuoju. Studentai žino mano išankstinę prielaidą, kurią visada įvardiju – visi yra verti geriausio balo, įverčio ir rezultatų, tačiau mes visuomet susitariame, ką, kaip ir kiek giliai studijuosime pagal sutartą planą, kaip galime jį kartu keisti ir kaip įsivertinsime pagal kriterijus. Jei kažkas netinka, studentai man visada pasako, nes jei atvirai – tai atvirai iki galo, nėra jokio reikalo laukti semestro pabaigos – studijos turi būti ir įdomu, ir naudinga, ir reikalinga – turime kartu ieškoti, kaip tai padaryti. Taigi, kuo atviriau bendrauji, tuo lengviau pasieki susitarimą, kaip kiekvienam turėtų būti maksimaliai naudinga paskaitose. Dėstytojai žino, ko reikia, kad parengtų profesionalą, bet kontaktuodami su studentais galime rinktis aplinkybes, priemones, būdus, todėl tik atvirai, šiltai ir net jautriai kalbantis galima padėti jiems stiprinti savo vidinę drąsą demokratiškai reikšti nuomonę, kuri ir yra intelektualios šviesuomenės pamatas.
Trečia – abipusis mokymasis. Dėl studentų diskusijų aš galiu matyti ir girdėti tai, ko be jų niekada nepatirčiau, juk jų daug ir jie tokie skirtingi ir unikalūs – su savo gyvenimo istorijomis, svajonėmis... Aš tikrai į auditoriją ateinu dalytis patirtimi ir iš studentų taip pat kažko išmokti. Visada pabrėžiu, kad šiandien mano to dalyko patirtis didesnė, o ryt poryt gal studentų patirtis bus didesnė nei mano, taigi mokomės visi kartu ir vieni iš kitų, nesustojame – mokomės, kiek tik pajėgiame! Kadangi naudojame daug euristinių, kritinės analizės, refleksijos ir modeliavimo metodų, ten vienodų atsakymų nebūna, todėl juos dialoge kuriame kartu – remdamiesi faktais ir argumentais, vadinasi, aš taip pat daug sužinau, tarsi atrandu vis kažką naujo. Taigi akivaizdu, kad studentai visuomet yra ir mano mokytojai – jie tai pastebi, jiems tai patinka: mes tiesiog esame dvi pusės, kuri viena su kita stengiasi rasti metakalbą ir kartu patobulėti įdėdamos sutartą laiką, pastangas, erdvę ir siekius.
Ką šis santykis suteikia dėstytojui?
Kolegiškas, draugiškas, šiltas, laisve pagal galimybes rinktis ir bendrakūra grįstas dėstytojo ir studento santykis suteikia pačiam dėstytojui galimybę tobulėti. Pirma – neužmiegi ant laurų, nedemonstruoji pranašumo, iš anksto pripažįsti, kad yra daug tiesų, todėl nusiteiki konsensuso paieškoms, nes tikslas yra bendras – laipsniškai artėti prie mokslo tiesos. Studentų poreikiai kinta labai greitai ir niekad nežinai, kaip pasibaigs dėstymo procesas, todėl turi būti budrus, ieškoti, ruoštis paskaitoms kiekvieną kartą, priimti patirtį, adaptuoti, perkonstruoti – tu nuolat kuri procesą – čia kaip performansas, visada žinai, kad galėjai geriau, nes tobulumui nėra ribų. Antra – kas gali būti geriau už draugystę? O mokytojai pasakytų – už vaikų meilę? Kas gali būti geriau už studentų – mokinių pažangą? Taip ir čia – bet kurias dėstytojo pastangas atperka studentų įgyti tavo dalyko gebėjimai, patobulintos kompetencijos. Man visada buvo svarbu – mažiau yra daugiau. Todėl būtent tas santykis su studentais gal ir neskatina mintinai mokytis ir net naktį pažadintiems pakartoti, bet neabejotinai kuria gilų ryšį, gebėjimą naudingiau patobulinti procesą ir stebėti savo pažangą tiek dėstytojui, tiek studentui dialogo aplinkoje.
Kodėl svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Mano požiūris toks – studentai su manimi išmoks mažiau, bet giliau, nes gylis lemia postūmį aibei klausimų ir permąstymų – kritinei refleksijai, o juk dėl jos ir vyksta pokyčiai iš esmės. Nebūna kvailų klausimų, nes klausimas pats savaime reiškia, kad žmogus domisi, o jei kažkas domina, vadinasi, matoma prasmė. Net jei prasmė regima per asmeniško naudingumo prizmę, vis tiek tai geriau nei abejingas dalyvavimas ar užduočių vykdymas be vidinio impulso. Juk dažnai mes išvis neklausiame ne todėl, kad mums viskas aišku, o todėl, kad net neįdomu. Pats klausimo kėlimas reikalauja pastangų, vadinasi, studento mintys ir mąstymas plėtojasi apie tai, ko klausiama – vyksta kažkoks svarstymas. Jei kliautumėmės Sokratu, tai klausimas apskritai būtų studijų raktas – kartais ir aš mėgstu sokratiškai – į klausimą klausimu ir taip tęsiame tol, kol prieiname bendrą sprendimą. Aš dar manyčiau taip – nėra būtina visada klausti garsiai, nes klausimus verta užduoti ir sau pačiam, nes su savimi gyvensi ir pats mokaisi sau. Tiek paskaitose, tiek pranešimuose viešai keliu klausimus ir sau pačiai, parodau, kur abejoju, kur, ko, kaip ieškau. Kai skaitau grynai teorines paskaitas, patariu studentams mintyse kelti klausimus, juos kur nors pasižymėti, net padarau intarpus ir tokias vokalines dramatiškas pauzes, kurių metu prašau pasvarstyti pagal savo patirtį ir turimą poziciją. Po kažkurio laiko mes prie tų pauzių grįžtame, pasitariame, o kartais tai ir lieka studento vidinis monologas su savimi pagal mano paskaitose vykstančią vidinę pažinimo kelionę. Studentas yra laisvas apsispręsti, kaip atsakys pats sau, ypač kai kalbame apie socialinius dalykus, kur vis tiek dominuoja stiprus žmogiškasis faktorius. Klausti – vadinasi, ieškoti, o mes žinome – kas ieško, tas randa, kas beldžiasi – tam atidaroma.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Visi mano dalykai yra sunkūs teoriškai ir iš prigimties diskusiniai, nes nėra vienos tiesos, vieno instrumento – kalbame apie žmones. Tiek edukologija, tiek švietimo vadyba ir administravimas, tiek didaktikos yra itin jautrios aplinkai, resursams, o tai reiškia, kad pagrindinis procesų vadovas visuomet bus žmogus, proceso atlikėjai irgi bus žmonės. Kuo mes, kaip visuomenė, labiau apsišvietę ir atviresni, kritiškesni ir norintys tobulėti, tuo didesnių pasiekimų galima tikėtis. Dažnai taikau metodą „3 kodėl“, padedantį segmentuoti tariamą iššūkį iki giluminių poteksčių, paprastai nematomų ar nenorimų matyti veiksnių ir leidžiantį sugrįžti prie optimalaus būdo, kaip spręsti konkretų klausimą, šalinant priežastis vieną po kitos, prieš tai nustatant svarbiausią. Studentams pateikiu pavyzdį – jei skauda galvą tik trumpam ar itin retai, gal ir galima išgerti nuskausminamųjų. Bet jie nešalina problemos, jie tik numalšina skausmą. Ko mes siekiame švietime? Ar skubiai šalinti tai, kas mums skaudu, ko nenorime matyti, imituoti, kad pagerėjo popieriuose, ar ieškosime priežasčių – „ligos“ bei jos kilmės ir galvosime, kaip ją eliminuoti ar kaip susigyventi? Nes kartais juk gyvenime turi ir ligą priimti kaip duotybę. Ir čia taip pat mūsų apsisprendimas, nes gyvenimas nesibaigia net ir sunkiausiomis akimirkomis. Taigi reikia mokytis gyventi su visais ir viskuo, laipsniškai siekiant tobulėjimo, pagerėjimo, praregėjimo ir t. t. Mano dalykuose tikrai labai daug klausimų, nes švietimas yra susitarimo reikalas, tai klausimas – ką ir kaip mes susitarsime. Dažnai taikau konkretaus konteksto ar atvejo turinio modeliavimo ir mokslinio diskurso pasirinkta poteme konceptualiąją modeliavimo analizę – tie metodai apskritai yra vien klausimai ir pradžioje būna lengvas šokas, bet pabaigoje, kai įvaldomas metodas, absoliuti euforija!
Nėra nei nuo ko nusirašyti, nei kur pasižiūrėti – visi atvejai originalūs, todėl reikia daug klausti, svarstyti – būnant vienam, kartu su manimi, grupėje – sutelkti visą patirtį (ne tik mano paskaitų, bet ir kitų dėstytojų, ir to, kas išmokta ar įgyta per būtį), valdyti kontekstą ir tik tuomet po ilgų paieškų prieiti labiausiai norimą atsakymą, jį pagrįsti ir pristatyti visiems suprantamai.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Man autoritetas yra išmintingas ir užtektinai drąsos sukaupęs žmogus, kuris dalijasi tuo, ką turi geriausio.
Tai žmogus, kuris besidalydamas būtinai kitiems sukuria kažką naudingo, gero, svarbaus. Kartais tai nebūtinai pamatoma, pamatuojama, būna, kad dideli dalykai padaromi visiškoje tyloje – bet išmintis ir yra tuo ypatinga, kad kai ją turi, nereikia aplinkos pripažinimo ar pritarimo kūrimui ir dalijimuisi, tai vyksta savaime. Kalbant profesiškai, didžioji dauguma atsidavusių savo darbui mokytojų ir mokslininkų man buvo, yra ir bus autoritetai – gal ne visada išdrįstu tai pasakyti jiems į akis, bet tai tiesa. Ir dar – man autoritetas tikrai siejasi su socialiniu teisingumu ir to tikrojo tvarumo ieškojimu kasdienybėje – kai ne asmeninės finansinės, infrastruktūrinės ar karjeros gerovės siekiniai dominuoja, bet kritiškai svarbios tiesos išsakymas ir aktyvus veikimas keičiant save ir aplinką, kad ir kitiems būtų gerai.
SKAITYTI PLAČIAU
Prof. dr. Renata Bilbokaitė
Švietimo ekspertė, meno gerbėja
Dr. Darius Dilijonas: dėstytojo užduotis – sukurti aplinką, kurioje studentai nebijotų klysti ir klausti
„Mokslo ir pažinimo kelias – tai nuolat vykstantys eksperimentai ir bandymai atsakyti į įvairius klausimus“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto lektorius, FinTech ekspertas, partnerystės profesorius dr. Darius Dilijonas. Pasak profesoriaus, šie eksperimentai vyksta sklandžiau, kai sukuriamas glaudus santykis tarp dėstytojo ir studentų, skatinamos diskusijos ir autonomija, o dėstytojas geba komunikuoti ir neformaliai, demonstruoti lyderystę, meistriškumą ir tikslingumą.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Dėstytojas jokiu būdu negali apsiriboti tik formaliu bendravimu, nes be kai kurių neformalių dalykų, pavyzdžiui, žmogiško ryšio ir supratimo, studijų procesas tiesiog būtų nekokybiškas. Dėstytojas turi gebėti paklausti studentų, kaip jie jaučiasi, ar suprato, kas jiems pasakojama, ar suteikta informacija yra reikšminga, taip pat svarbu suprasti studentams kylančias problemas ir kalbėti jiems suprantama kalba.
Mano nuomone, mokymas nelabai kuo skiriasi nuo vadovavimo, dėstytojas studentams turi būti lyderis, nukreipiantis tinkama linkme, ugdantis jų stipriąsias savybes ir skatinantis tobulėti. Derėtų sukurti aplinką, kurioje natūraliai kyla noras klausti, diskutuoti, atrasti, todėl svarbiausi principai, padėsiantys sukurti glaudų ryšį tarp studento ir dėstytojo, yra šie:
- tarpusavio supratimas – dėstytojas turi mokėti išklausyti ir prisitaikyti, kad sudėtingas mokslo formuluotes pateiktų paprasta ir studentui suprantama kalba;
- neformali komunikacija ir lyderystė – dėstytojas turi būti neformalus lyderis, įtraukiantis studentus į bendrą sprendimų priėmimą, rodantis teisingą kryptį ir gebantis rasti sprendimus;
- noras eksperimentuoti (drąsa klysti) – dėstytojo užduotis yra sukurti tokią aplinką, kurioje studentai nebijotų klysti, užduoti kvailus klausimus, atlikti užduotis, žinodami, kad visuomet galima pasitaisyti;
- autonomija – studentas turi būti savarankiškas ir gebėti prisiimti atsakomybę, kai reikia spręsti jam paskirtas užduotis;
- meistriškumas – visi studentai yra skirtingi, todėl ypač svarbu pastebėti ir tobulinti kiekvieno iš jų individualias savybes;
- tikslingumas – kiekvienas iš studentų turi aiškiai suprasti, kodėl taip svarbu įgyti atitinkamų žinių, kaip jos padės spręsti visuomenės problemas ir leis funkcionuoti verslo organizacijoms.
Paskaitos yra dėstytojo ir studentų dialogas, o ne dėstytojo monologas. Žinoma, gerai paskaitai būtini ir tokie ingredientai kaip entuziastingas dėstytojo nusiteikimas ir motyvacija įtraukti studentus į diskusiją, gebėjimas išgryninti ir paaiškinti dėstomo dalyko prasmę. Kai studentai supranta prasmę ir jaučia, kad jais pasitikima, užduotys yra perduodamos, o ne priskiriamos, nesistengiant smulkmeniškai kontroliuoti, o siekiant tobulinti jų geriausias savybes, tada ir atsiranda motyvacija, disciplina, atsidavimas ir siekis užduotis atlikti kuo geriau.
Ką šis santykis suteikia dėstytojui?
Suteikia motyvaciją nuolatos tobulėti ir savirealizaciją įprasminant savo patirtį, dalijantis žiniomis su studentais, leidžia būti naujovių priešakyje, diskutuoti ir atrasti nestandartinius sprendimus. Dėstymas nėra tik dėstytojo žinių perteikimas studentui, tai ir diskusija, kurios metu galima labai daug ko išmokti, pavyzdžiui, lavinti nestandartinį mąstymą, atrasti unikalių sprendimų. Aš dažnai sakau studentams, kad kuo daugiau pasakoju ir diskutuoju su jais apie tuos pačius dalykus, tuo daugiau naujų aspektų atrandu – mokymosi procesas yra begalinis ir neišsemiamas.
Kodėl svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Klausti reiškia norėti suprasti ir išmokti. Klausimai yra bet kokios mokslo diskusijos pagrindas, be jų nėra dialogo, bendro sąlyčio ir supratimo. Klausdami galime išreikšti susidomėjimą, susirūpinimą, norą pažinti, o tai leidžia sukurti neformalią bendro darbo aplinką, kurioje nebijome klysti, bandyti, atrasti ir suprasti. Tik po šimtų ar net tūkstančių nesėkmingų bandymų atsakyti į įvairius klausimus pasiekiamas tas teisingas, iš kurio ir „gimsta“ tikrieji išradimai, verti sušukti „Eureka!“.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Ko gero, pagrindiniai ir dažniausi klausimai būna susiję su pateikta informacija ir užduotimis, be jų neįsivaizduoju kokybiško mokymosi proceso: ar turite klausimų apie paskaitos medžiagą? Ar supratote esminius dalykus? Ar aiškūs užduoties reikalavimai? Kaip sekėsi atlikti nurodytas užduotis? Kur jūsų motyvacija ir noras tobulėti?
Kita grupė klausimų susijusi su nagrinėjamų mokslo dėsnių ir technologijų prasme, nauda bei gebėjimu taikyti, spręsti verslo ir visuomenės problemas. Ypač svarbu suprasti, kodėl technologijos yra būtinos šiuolaikinei visuomenei funkcionuoti ir kokią naudą jos teikia ar kaip atrodytų pasaulis be jų. Paskaitose keliame klausimus apie dirbtinio intelekto technologijų ištakas, istoriją, minėtos srities pradininkus. Svarstome, ar visuomenė yra pasiruošusi plačiai pritaikyti dirbtinio intelekto technologijas ir kokią naudą galėtume gauti.
Informacinių technologijų dalykuose, kuriuos dėstau ir tiriu, nėra vieno geriausio sprendimo, todėl per paskaitas labai dažnai diskutuojame, kaip ir kokias technologijas reikia panaudoti konkrečios situacijos atveju ir kokia bus iš to nauda.
Su studentais kalbamės ir apie aktualių IT inovacijų svarbą, pavyzdžiui, apie dirbtinio intelekto, pažangios kibernetinės saugos ir jų ateities taikymo vizijas. Diskusijų metu bandome persikelti į ateitį ir suprasti, kaip vystysis šios technologijos, kaip keisis visuomenės gyvenimas. Studentų klausiu ir apie tai, ar dirbtinis intelektas yra tas pats kaip ir žmogaus intelektas. Ar galime automatizuoti sprendimų priėmimą? Kas yra saugi ir nenulaužiama programinė įranga? Kaip mąsto kibernetinis įsilaužėlis? Tai tik dalis klausimų, į kuriuos bandome atsakyti paskaitose. IT srities dalykai nuolat kinta, todėl klausimai ir diskusijos su studentais yra neatsiejama mokymosi ir tobulėjimo dalis.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas?
Autoritetas tai plačiai pripažįstamas ir gerbiamas asmuo, gebantis savo pavyzdžiu ir žiniomis daryti įtaką kitiems. Tradiciškai vertinant, autoritetas remiasi valdžia ir jėga, taip daroma įtaka žmonių elgesiui. Žinoma, būna įvairių autoriteto sričių – meno, mokslo, politikos, verslo, religijos.
Pagal mano asmenines vertybes, autoritetas turi būti paremtas lyderyste, žiniomis, charakterio branda ir prasmingu darbu visuomenei, bet jokiu būdu ne valdžia ar jėga.
Kas jums yra autoritetas?
Man autoritetas – tai žmogus, gebantis išklausyti, suprasti ir patarti situacijose, kai reikia rasti atsakymus į sudėtingus klausimus. Žmogus, kuris savo pavyzdžiu įprasmina savo dalykinės srities vertybes, yra lyderis, pasiruošęs dalytis žiniomis, kad patartų ar padėtų išspręsti visuomenei aktualias problemas.
SKAITYTI PLAČIAU
Prof. Darius Dilijonas
Finansų technologijų ekspertas, aviamodeliavimo entuziastas
Profesorius Gintaras Valinčius mano, kad dėstytojas ir studentas turi bendrauti kaip lygiaverčiai proceso dalyviai
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro direktorius prof. dr. Gintaras Valinčius mano, kad šiltas ryšys tarp studento ir dėstytojo gali susiformuoti tik tada, kai bendraujama kaip lygus su lygiu. Toks santykis skatina studentus gilintis į dėstomą dalyką, klausti, apskritai ateiti į paskaitas. Nors pats mokslininkas neskaito paskaitų, bet su studentais bendrauja dažnai: klausia jų nuomonės studijų kokybės, proceso, bendruomenės vystymo ir santykio klausimais.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Man atrodo, svarbiausi yra šilti ir draugiški santykiai tarp dėstytojo ir studentų, grįžtamasis ryšis tarp dėstytojo ir studento, mandagus bendravimas per užsiėmimus, savo laiko po paskaitų skyrimas studentui, jo klausimų atsakymas, problemų sprendimas. Bendravimas tarp dėstytojo ir studento turi būti kolegiškas, lygiavertis.
Ką šis santykis suteikia dėstytojui?
Teikdami grįžtamąjį ryšį ir padėdami identifikuoti problemas studentai prisideda prie studijų kokybės gerinimo, paskaitų ir pratybų kokybės gerinimo, dėmesio į problemines temas ar vietas atkreipimo. Geras studentų ir dėstytojų ryšys per paskaitas sukuria puikią bendravimo atmosferą, šiltas ir draugiškas dėstytojo bendravimas skatina studentus gilintis į dalyką, eiti į paskaitas, klausti ir domėtis.
Kodėl svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Žinojimo pradžia yra klausimas. Klausimas yra pagrindinis įrankis, kuriuo pažįstamas pasaulis. Labai svarbu mokėti teisingai suformuluoti klausimą. Teisingai suformuluotas klausimas leidžia rasti teisingą atsakymą, o neteisingai suformuluotas klausimas – suklaidina.
Klausti svarbu tam, kad neliktume nežinioje, kad išsiaiškintume, suprastume ir tobulėtume toliau. Klausimo svarba yra išsivadavimas iš nežinios ir spartus ėjimas pažangos link.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Su studentais dažniausiais diskutuojame apie studijose iškilusias problemas, studijų planų tobulinimą, studijų proceso gerinimo, bendruomeniškumo vystymosi, vieningos studentų ir dėstytojo bendruomenės kūrimo klausimais. Studentai yra aktyvūs darbų, administracinių grupių, studijų komitetų bei Tarybos nariai, savo patarimais ar nuomone padedantys padaliniui tobulėti.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Man autoritetas yra inteligentiškas, savo profesinėje srityje daug pasiekęs, kitus išklausantis, įsiklausantis žmogus, kuris dalijasi patirtimi, maloniu bendravimu ir šiluma spinduliuojantis asmuo.
SKAITYTI PLAČIAU
Prof. Gintaras Valinčius
Biochemikas, akustinės gitaros mėgėjas
Dr. Jonas Dagys: klausti reiškia atsiverti pasauliui
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas, filosofas dr. Jonas Dagys su studentais dažniausiai susitinka logikos paskaitose. Tačiau logika nėra vienintelė jo domėjimosi sritis – tarp jų ir epistemologija, kalbos filosofija, sąmonės filosofija, šiuolaikinė analitinė filosofija. Laisvalaikį būriavimu praturtinančio mokslininko teigimu, klausdamas žmogus pripažįsta savo ribotumą, tačiau tik taip įmanoma atsiverti pasauliui, socialinei bei fizinei aplinkai ir neužsidaryti savyje.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Pirmiausia tam būtina tiesioginio bendravimo galimybė. Šiuo metu išgyvename itin nepalankias aplinkybes. Pandemija ir su ja susiję bendravimo suvaržymai yra itin nepalankūs normalių santykių tarp dėstytojų ir studentų palaikymui. Manau, kad visavertis dėstytojo ir studento bendravimas neįmanomas neturint galimybės matyti vienam kito.
Taip pat labai svarbus abipusis noras tą santykį palaikyti, suprantant, kad tai, ką galime vieni kitiems suteikti, neapsiriboja kažkur jau surašytų dalykų perdavimu ir patikrinimu. Labai svarbus supratimas, kad tai nėra instrumentinis, vien į apskaičiuojamą naudą orientuotas santykis. Vis dažniau išgirstame, kad santykis tarp dėstytojų ir studentų yra lyginamas su klientų ir paslaugų teikėjų santykiu. Manau, tai didelė klaida.
Ką šis santykis suteikia dėstytojui?
Skambės banaliai, bet santykis su studentais dėstytojui suteikia labai plačias nuolatinio asmeninio tobulėjimo galimybes. Idealiu atveju jis leidžia pažvelgti į pasaulį jaunų žmonių akimis ir suteikia galimybę neapaugti pelėsiais bei kerpėmis, kaip rašė klasikas. Taip pat – nenuskęsti nuobodžioje rutinoje ir patirti bent šiek tiek gyvenimo džiaugsmo.
Kiekvienam dėstytojui, kuris daugeliu atvejų yra ir mokslininkas, tyrėjas, tai suteikia galimybę dalytis ne tik savo sukauptomis žiniomis, bet ir interesais, neišvengiamai permąstant savo tiriamus objektus vis naujais aspektais, geriau pažįstant juos ir save patį.
Kodėl svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Klausti visų pirma reiškia pripažinti savo ribotumą, savo neišbaigtumą ir nepakankamumą. Klausti reiškia neužsidaryti savyje, atsiverti pasauliui, socialinei ir fizinei aplinkai. Jei klausiama ne dėl pozos, išgyvenama tikra įtampa, šiokios tokios vidinės tuštumos pripažinimas ir kartu tikėjimas galimybe tą tuštumą įveikti. O tam svarbu sugebėti jaučiamą vidinę stoką artikuliuoti, išreikšti ją sau ir kitiems suprantamu būdu.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Klausimai, kuriais diskutuojame, dažniausiai susiję su mano dalykiniais interesais ir kompetencija – sąmonės ir kalbos filosofija, logika ir jos istorija. Tai nėra uždara aibė, į ją patenka platus spektras klausimų, pradedant specifiniais ir siaurais, kurie neišvengiamai veda ir prie bendresnių, fundamentalesnių. Tikiuosi, nebūsiu klaidingai suprastas pasakęs, kad visa tai yra vienokios ar kitokios klausimo „ką tai reiškia?“ variacijos.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Šiuo metu vadovauju baigiamajam filosofijos bakalauro darbui, kurio centre yra garsaus lenkų kilmės logiko ir filosofo J. M. Bochenskio autoriteto sąvokos loginė analizė. Tad pasiremsiu ja ir čia. Visų pirma, autoritetas yra asmuo. Bet ne šiaip asmuo – atsietas nuo kitų ar jam priskiriama savybė. Autoritetas yra asmens savybė, įgyjama santykyje su kitais asmenimis. Tai reiškia, kad asmuo yra autoritetas kitiems. Dar daugiau, autoriteto struktūra gali būti nusakyta kaip trijų elementų loginis santykis: vieno asmens, kitų asmenų ir konkrečios žinojimo ar veiklos srities. Norintiems išsamesnio paaiškinimo rekomenduoju perskaityti J. M Bochenskio tekstą „Kas yra autoritetas? Įvadas į autoriteto logiką“, kuris yra publikuotas ir lietuvių kalba (vertė V. Leškevičius)..
SKAITYTI PLAČIAU
Doc. Jonas Dagys
Filosofas, buriuotojas mėgėjas
Docentas Mažvydas Jastramskis: „Klausimas leidžia išeiti iš nežinojimo ir atveria akiratį“
„Stojant į universitetą svarbiausia yra noras sužinoti“, – mano Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas doc. dr. Mažvydas Jastramskis. Jo teigimu, studentų užduodami klausimai rodo jų domėjimąsi ir siekį išmokti. Per dėstytojo skaitomas politikos mokslų ar šiuolaikinės partinės sistemos paskaitas studentai dažniausiai diskutuoja apie rinkimus, politinį elgesį ir institucijų veiklą.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Labai svarbu yra nuoširdus dėstytojo noras suteikti studentams žinių ir kartu tikėjimas savo paties dėstomu dalyku – kad jis yra įdomus, svarbus, reikalingas pasaulio pažinimui. Dėstytojui yra svarbu gerbti studentų klausimus, kadangi kiekvienas akademikas pradeda būtent nuo klausimo, o ne atsakymo. Reikalinga tai atsiminti ne tik tyrimuose, bet ir auditorijoje – ir kalbėti, ir diskutuoti (žinoma, remiantis faktais, logika, argumentais). Galiausiai, kaip ir visai visuomenei, svarbu abipusis pasitikėjimas.
Ką šis santykis suteikia dėstytojui?
Santykis, paremtas pavykusiu žinių perdavimu ir gyvu atsakomuoju ryšiu (klausimais, diskusijomis su studentais), suteikia dėstytojui pasitenkinimą sėkmingai atlikta akademine misija. O kartais diskusijose, studentų pranešimuose dėstytojas ir pats išmoksta ką nors naujo – pavyzdžiui, apie Kiurasao rinkimų sistemos subtilybes. Galiausiai abipusis pasitikėjimas naudingas ne tik dėstytojui ir studentams. Pasitikėjimas kuria pasitikėjimą – norėčiau, kad universitetas valstybei būtų ne tik mokslo vieta, bet ir pasitikėjimo (žiniomis ir žmonėmis) dirbtuvės.
Kodėl svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Klausimas leidžia mums išeiti iš nežinojimo ir atveria mūsų akiratį. Kaip minėjau, kiekvienas mokslinis tyrimas prasideda nuo klausimo – siekio praverti duris, kurių kiti tyrėjai dar neatvėrė (arba varstė labai mažai). Labai svarbu suvokti tai, kad nežinoti yra visai ne gėda. Nauji atradimai nevyksta atsispiriant nuo prielaidos, kad viską žinome. Klausimas rodo domėjimąsi. O domėjimasis – bene pagrindinė prielaida gerai universitetinei patirčiai.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Tai labai priklauso nuo dalyko. Kalbant apie kiekybinius metodus diskusijos daugiau vyksta dėl keliamų klausimų – kokią hipotezę keltume, siekdami susieti dalyvavimą rinkimuose ir žmogaus išsilavinimą? Kas dar galėtų lemti tai, ar žmogus ateis į rinkimus? Pasakojant apie rinkimus ir partijas galima diskutuoti apie tai, kaip skaitomų tyrimų rezultatai tinka Lietuvai. Pavyzdžiui, šiandien su studentais aptarėme straipsnį apie tai, nuo ko priklauso šveicarų požiūris į imigraciją. Ir pritaikėme jį Lietuvai. Tame pačiame seminare keliavome nuo Radviliškio iki Indonezijos.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Autoritetą apibūdinčiau kaip sąžiningai savo srityje daug pasiekusį ir daug žinantį žmogų, kuris geba tomis žiniomis dalintis, taip prisidėdamas prie žmonių dvasinės arba fizinės gerovės. Autoritetas rodo sektiną pavyzdį kitiems, plečia žmonių akiratį – ir nebūtinai tik dirbančiųjų toje pačioje srityje. Pavyzdžiui, gerai atitinkamą laikotarpį išmanantis istorikas gali būti autoritetas ir skatinti istorija domėtis plačiąją visuomenę. Man asmeniškai autoritetas yra mano disertacijos vadovė prof. Ainė Ramonaitė, kurios atlikti tyrimai ir įdomiai perteikiama paskaitų medžiaga rodė pavyzdį akademinėje srityje.
SKAITYTI PLAČIAU
Doc. Mažvydas Jastramskis
Politikos mokslininkas, fantastikos mėgėjas
Profesorius Rimvydas Laužikas: gebėjimas klausti veda žmoniją į priekį
„Dauguma didžiųjų mokslo atradimų ir technikos išradimų buvo ir tebėra teisingai suformuluotų klausimų rezultatas“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Laužikas. Profesorius įsitikinęs, kad kvailų klausimų nėra, todėl ieškoti, tyrinėti ir mokytis reikia visur ir visada, o tam paskatinti ir į priekį pastūmėti visuomet pasiruošęs universitetas ir jo bendruomenė.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Dėstytojo ir studento santykis nėra kažkoks kitoks nei santykis tarp žmonių apskritai. Tad, manau, čia galioja tos pačios taisyklės. Pagarba kitam žmogui, gebėjimas suprasti, lygiateisiškumo ir lygiavertiškumo principų laikymasis, suvokimas, kad mano laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus teisės. Nemėgstu skirstyti akademinės bendruomenės į dėstytojus ir studentus. Man artimesnė universiteto kaip universitas – tų pačių tikslų kartu siekiančių žmonių bendruomenės – idėja.
Ką šis santykis suteikia dėstytojui?
Man patinka dirbti su studentais, nes tai savotiškas tavo paties idėjų, požiūrių, tyrimo rezultatų pasitikrinimas kitoje, dinamiškesnėje, kritiškesnėje, kitos kartos aplinkoje. Tai yra vienas variklių, stumiančių į priekį. Juk viena yra atlikti tyrimus ir juos publikuoti mokslininkų auditorijai ir kita – integruoti juos į savo dėstomus kursus. Tai ne vien refleksija, bet ir labai įdomios komunikacinės patirtys.
Kodėl svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?
Gebėjimą klausti laikau vienu iš žmogiškumo bruožų, vedančių mus (kaip asmenis ir kaip žmoniją) į priekį. Juk klausimas rodo ir smalsumą, ir mokėjimą panaudoti turimas žinias, ir mąstymo gebėjimus. Klausimas skatina veikti, ieškoti atsakymo. Dauguma didžiųjų mokslo atradimų ir technikos išradimų buvo ir tebėra teisingai suformuluotų klausimų rezultatas. Bendražmogišku lygmeniu gebėjimas paklausti siejasi ir su gebėjimu suprasti kitą ar kitokį. Juk neretai labiau mėgstame teigti, o ne klausti, daugiau primesti savo nuomonę pašnekovui, o ne jį išklausyti. Ir dar – laikausi pozicijos, jog kvailų klausimų nebūna. Jei žmogus kažko klausia, vadinasi, jam šiuo momentu tas dalykas yra reikalingas.
Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?
Tai nebus konkretūs klausimai, nes tokių – daug ir įvairių. Skatinu studentus išmokti pajusti tyrėjo poziciją, atsiriboti nuo išankstinių nuostatų, kažkieno primestų stereotipų, autoritetų nuomonių, asmeninio „mėgstu–nemėgstu“ ir pažiūrėti į tikrovę kaip į savotišką fenomenų rinkinį. Juk jei koks nors reiškinys visuomenėje egzistuoja – tegul bjauriausias, baisiausias ar mums labiausiai nepriimtinas, jis vis tiek egzistuoja ir mes galime stengtis jį pažinti, suprasti. Ir tada, pajutus šią tyrėjo poziciją, jau klausti, domėtis, diskutuoti, ieškoti atsakymų.
Kaip apibūdintumėte, kas yra autoritetas? Kas jums yra autoritetas?
Man autoritetas yra kažkas tokio, kas koncentruoja galią, įtaką, kuo norima sekti, besąlygiškai pasitikėti, kam reikia paklusti. Kažkas tokio, kas atima žmogaus laisvę, apriboja jo mąstymą. Tad pirmoji autoriteto asociacija man yra su autoritariniu režimu. Gal todėl nemėgstu autoritetų ir nemanau, kad jų reikia. Labiau vertinu abejojimą autoritetu, jo kvestionavimą ir drąsą pasipriešinti autoritetui, jei to reikalauja aplinkybės.
SKAITYTI PLAČIAU