Padaliniai
Vilniaus universiteto padaliniai jungia mokslą, kūrybą ir bendruomeniškumą – fakultetai ir tyrimų centrai skatina žinių siekimą, o bibliotekos, kultūros, sporto ir administraciniai centrai rūpinasi bendruomenės kasdienybe, kviesdami mokytis, tobulėti ir bendradarbiauti.
Akademiniai padaliniai
Neakademiniai padaliniai
Universiteto rūmai

Universiteto rūmai
Vilniaus universiteto rūmai, susiformavę XVI a. Vilniaus centre, atspindi gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo architektūros stilius. Ansamblį sudaro 13 kiemelių, 13 pastatų, Šv. Jonų bažnyčia ir varpinė. Čia įsikūrę fakultetai, biblioteka ir rektoratas. 1985 m. už paminklų apsaugą universitetas apdovanotas Europos aukso medaliu, o ansamblis reprezentuoja Lietuvą Briuselio „Mini Europa“ parke.

Vilniaus universiteto Astronomijos observatorija
Vilniaus universiteto Astronomijos observatorija, įkurta 1753 m., yra seniausia Lietuvos ir Lenkijos valstybėje. Įsteigta Tomo Žebrausko iniciatyva ir Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės parama, ji klestėjo vadovaujant Martynui Počobutui. 1876 m. ją nusiaubė gaisras, o 1882 m. caro įsakymu observatorija buvo uždaryta, prietaisai išdalinti.

Arkadų kiemas
Arkadų kiemelis, susiformavęs XIX a., yra jauki Simono Daukanto kiemo dalis. XVI a. mecenatų dovanoti pastatai tarnavo studentų bendrabučiams, o kiemelis naudotas atviriems teatriniams spektakliams. Dabar čia įsikūręs Užsienio kalbų institutas, Filologijos fakulteto katedros ir Orientalistikos centro auditorijos. Juozo Kėdainio sukurti metaliniai vartai, įrengti universiteto 400 metų jubiliejaus proga, papildo kiemelio jaukumą.

Bibliotekos kiemas
Bibliotekos kiemas, susiformavęs XVI a. pabaigoje, yra vienas seniausių universiteto ansamblio kiemų. Čia stovi trijų aukštų bibliotekos pastatas su jėzuitų vienuolyno refektoriumi, greta – astronomijos observatorijos korpusas. Kiemą puošia piliastrai su astronominiais simboliais ir Konstantino Bogdano paminklas Kristijonui Donelaičiui, o įėjimas pažymėtas paminklinėmis durimis pirmajai lietuviškai knygai.

Bursų kiemas
Anksčiau šiame kieme stovėjo bursos neturtingiems studentams ir Vilniaus katedros muzikantų namai. XIX a. pradžioje pastatytas trijų aukštų pastatas su kiemu, o XX a. pradžioje įrengti patogumai ir butai. Po 2005 m. rekonstrukcijos čia įsikūrė Filosofijos fakultetas, o kiemelį papuošė karališkasis bukmedis.

Simono Daukanto kiemas
Šiaurės rytinę rūmų dalį, pradėjusią formuotis XVIII a. pabaigoje iš dovanotų didikų namų, sudaro Simono Daukanto kiemas. Jo pietinį korpusą puošia renesansinis atikas, o vakarinis pritaikytas spaustuvei. Kiemelio centre auga ąžuoliukas iš S. Daukanto gimtinės, pasodintas universiteto 400 metų jubiliejaus proga, o sieną puošia S. Daukanto horeljefas.