Mokslininkai versle: beveik nematomos palydovinės antenos

Pradedančiųjų įmonių (angl. start-up) Lietuvoje virusui plintant, juo vis labiau užsikrečia ir Vilniaus universiteto mokslininkai. Vienos iš tokių įmonių steigėjas dr. Saulius Rudys šiandien džiaugiasi sėkmingai pritaikyta technologija. Jo UAB „Eteronas“ kuria minimaliai matomos palydovinės antenos prototipą.

„Pats metodas jau buvo žinomas anksčiau – mes tiesiog sugalvojome, kaip jį supaprastinti, atpiginti ir pritaikyti platesnei rinkai,“ – savo technologijos atsiradimo priešistorę prisimena S. Rudys.

Pasiūlymas vertinantiems estetiką ir funkcionalumą
Šiuo metu dar tobulinamas gaminys, planuojama, greitu metu bus siūlomas palydovinę televiziją įrenginėjančioms įmonėms. Šios pirmiausia galėtų gaminį išbandyti, pateikti pastabas galutiniam patobulinimui, o tada – tapti partnerėmis. Mokslininkas pripažįsta, kad tai labiau nišinis produktas. Kita vertus, net ir tokia aplinkybė netrukdo tikėtis ir ieškoti vartotojo, kuriam bus patrauklūs siūlomo produkto privalumai: estetinis vaizdas, funkcionalumas, pritaikomumas net kultūrinio paveldo pastatams.

Tiesa, tokia antena keletą kartų brangesnė nei įprastinė, nes tai nėra masinės gamybos produktas. Pasak S. Rudžio, čia yra smulkiai įmonei pritaikytas verslo modelis. Antenos labai individualizuotos, kiekvienai jų reikalingas atskiras raštas – specialus piešinys plokščiame antenos paviršiuje. Tokiai antenai įrengti pasitelkiamos ir internetinės technologijos, atleidžiančios gamintoją nuo konkretaus objekto apžiūros vietoje. Ruošiant užsakymą ketinama naudotis Google Maps vaizdais, specializuotomis programėlėmis, kurios sukurtų antenos paviršiaus piešinį, padėtų nustatyti palydovų kryptį, žinant tikslų adresą ir net konkrečią sieną, kur klientas ketina statyti įrenginį. Tam pakanka informacijos, gaunamos nuotoliniu būdu.

Ateitis – užsienio rinka
Šiuo metu lygiagrečiai jau vyksta diskusijos su pirmaisiais potencialiais partneriais, kurie norėtų išbandyti būsimą produktą Lietuvoje, nors kūrėjui aktualesnė užsienio rinka: „Pavyzdžiui, šiuo aspektu įdomi Vokietija, kur daug tinkamo gaminiui istorinio paveldo. Be to, tiek ten, tiek Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje palydovinė televizija gerokai populiaresnė nei pas mus. Tik su lietuviais galima išsibandyti, o tada jau eksportuoti toliau ir plačiau.“

Mokslininkui iki visiško prototipo užbaigimo liko visai nedaug – tik tam tikros technologinės smulkmenos, kurias dar planuojama pakeisti, patobulinti. Nors tai ir smulkmenos, bet pardavimo prasme jos labai svarbios, nes gali turėti įtakos savikainai, atsparumui. Tiesa, su šia technologija siekiant didesnio antenos efektyvumo mokslinės veiklos dar ir toliau pakaktų. Tik svarbu surasti balansą tarp realizavimo ir savikainos. Savo funkciją antena atliks jau ir esant dabartiniam technologiniam sprendimui.

Su komanda ir palaikymu drąsiau
S. Rudys pradedančiąją įmonę „Eteronas“ įkūrė Vilniaus universitetui dalyvaujant Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekte „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“ (INOVEKS). „Atvirai pasakius, jeigu nebūtume gavę tokios galimybės, tikėtina, nebūtume ir išdrįsę imtis šio projekto. Tad mes labai dėkingi, kad INOVEKS tapo stimulu, suteikusiu finansavimą ir sumažinusiu galimas rizikas“, – neabejotiną projekto naudą įvardijo mokslininkas.

S. Rudys neabejojo, kad panašiame projekte dalyvautų ir dar kartą, bet jau truputį kitaip. Jis sakosi supratęs, kad jam asmeniškai vis dėlto įdomiausia dalis – sukurti prototipus, sugeneruoti idėjas ir padaryti pavyzdžius. O verslą jis linkęs patikėti energingesniam įmonės partneriui: juk verslas – komandinė veikla.