Naujienos
Projektas „Nacionalinio EuroHPC partnerystės kompetencijos centro veiklų įgyvendinimas“
Projekto trukmė: 2023 01 01 – 2025 12 31
Projekto vykdytojas: Vilniaus universitetas (Fizikos fakultetas ir Matematikos ir informatikos fakultetas)
Projekto partneriai: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Projekto tikslas – stiprinti superkompiuterių (HPC), didelio našumo duomenų apdorojimo (HPDA) ir dirbtinio intelekto (AI) kompetencijas Lietuvoje, skatinti jų panaudojimą pramonės sektoriuje ir moksliniuose tyrimuose bei plėtoti tarpdisciplinines bendradarbiavimo galimybes tarp universitetų, įmonių ir valdžios institucijų.
Projekto vykdymo metu siekiama didinti Lietuvos nacionalinio HPC kompetencijos centro potencialą bendradarbiaujant ir perimant gerąją patirtį iš užsienio kompetencijos centrų ir tuo pačiu perduoti naujausias turimas žinias ir suteikti prieigą prie HPC resursų suinteresuotoms šalims nacionaliniu lygmeniu. Lietuvos nacionalinis kompetencijos centras atnaujins ir prižiūrės kelrodžio veiksmų planą, kurio pagrindu formuos HPC mokymų portfelį nacionaliniams ir regioniniams vartotojams, teiks konsultacijas dėl efektyvaus naudojimosi visos Europos HPC ištekliais. Kompetencijos centras stiprins esamą ir sieks vystyti būsimą bendradarbiavimą su pramonės vartotojais, smulkiu ir vidutiniu verslu, taip pat su viešuoju sektoriumi ir palaikys dabartinių HPC paslaugų matomumą akademinėje bendruomenėje. Kompetencijos centras didins matomumą ir komunikaciją nacionalinėse tikslinėse bendruomenėse, turinčiose HPC išteklių poreikį, bet stokojančiose ir tik siekiančiose įgyti ar tobulinti reikiamas kompetencijas.
Bendra projekto vertė – 1 000 018,68 Eur. Projektas bendrai finansuojamas 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos (sutartis Nr. 10-051-P-0001) ir Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės (sutartis Nr. 101101903) lėšomis.
Projektas „Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“)“
Projektas „Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“)“, skirtas skatinti švietimo inovacijų, grįstų skaitmeninėmis technologijomis, diegimą švietimo sektoriuje, sudarant sąlygas inovacijoms kurti ir bandyti ugdymo įstaigose, konsultacijoms teikti pasitelkiant technologijų žinių turinčius ir su sukurtomis priemonėmis gebančius dirbti mokytojus inovatorius ir ekspertus, kurie teiks pagalbą švietimo įstaigoms ir pedagogams, susiduriantiems su sunkumais naudojantis technologijomis ir skaitmeniniais ištekliais.
Projekto įgyvendinimu siekiama sudaryti sąlygas švietimo sistemai veikti efektyviau bei gerinti mokymosi rezultatų kokybę pasitelkiant švietimo technologijos ir skaitmenines inovacijas.
Projekto įgyvendinimas: 2022-08-16 iki 2024-06-30.
Projekto tikslinė grupė – pedagogai ir mokiniai, valstybinių aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai, lituanistinių mokyklų užsienyje mokiniai ir mokytojai.
Projekto veiklos:
EdTech inovacijų kūrimo ir išbandymo platforma
- Naujausių edukacinių technologijų švietimo sektoriuje diegimas, sudarant sąlygas skaitmeninėms švietimo inovacijoms kurtis ir išbandyti,
- Mokytojų inovatorių tinklo kūrimas, kuriant ir išbandant švietimo inovacijas.
- Ekspertinė pagalba švietimo inovacijų kūrėjams kuriant ir išbandant skaitmeninius sprendimus švietimui.
- Pedagoginių skaitmeninių kompetencijų stiprinimas sudarant galimybes pedagogams įgyti informatikos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį arba įgyti papildomą dalykinę kompetenciją ir pedagogų bei aukštųjų mokyklų dėstytojų patobulinusių skaitmenines kompetencijas per neformaliuosius mokymus.
- Pedagogų skatinimas vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą ir gerųjų praktikų sklaidą dalyvaujant tarptautinėse stažuotėse ir bendradarbiaujant su kitų valstybių EdTech centrais ir platformomis.
Technologinių sprendimų, reikiamų skaitmeninių mokymo, studijų išteklių švietimo įstaigose sukūrimas (skaitmeninis turinys)
- Skaitmeninių mokymo priemonių rengimas. Priemonės kuriamos dalykams, kurie neturi viešai prieinamo bendrojo ugdymo programas atitinkančio skaitmeninio turinio. Ypatingas dėmesys skiriamas specialiųjų poreikių turinčių, gabių, tautinių mažumų mokyklose besimokančių mokinių, lituanistinių mokyklų mokinių grupių poreikiams.
- Studijų dalykų skaitmeninimas. Projekto metu skelbiamas kvietimas aukštosioms mokykloms siūlyti skaitmeninamų dalykų, modulių, užduočių, laboratorinių darbų (toliau – studijų turinys) sąrašą pagal pateiktus apimties, kokybės, viešinimo ir kitus reikalavimus.
- Nuotolinio / mišraus ugdymo prototipo sukūrimas, išbandymas ir įdiegimas; hibridiniam mokymui skirtos įrangos įsigijimas, kurios reikia aprūpinant klases bei auditorijas.
- Hibridiniam mokymui skirtos įrangos įsigijimas, kurios reikia aprūpti mokyklas ir aukštųjų mokyklų auditorijas.
Projektas „Skaitmeninė švietimo transformacija“ įgyvendinamas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.
Vilniaus universiteto studijų paslaugų kokybės ir tarptautinio konkurencingumo stiprinimas
Projekto kodas: 10-005-P-0002
Projekto vykdymo laikotarpis: 2022-12-30 iki 2024-03-31
Projekto vykdytojas: Vilniaus universitetas
Bendra projekto vertė: 3 012 031,61 eur
Projekto finansavimas: Projektas Nr. 10-005-P-0002 finansuojamas iš 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų ir (arba) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo „Naujos kartos Lietuva“ priemonės lėšų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Finansuoja Europos Sąjunga NextGenerationEU.
Teritorija, kuriai tenka didžioji dalis projekto lėšų: Visa Lietuva, visos apskritys.
Projekto tikslas: Gerinti Vilniaus universiteto studijų paslaugų kokybę, efektyvumą ir tarptautinį konkurencingumą siekiant sėkmingai dalyvauti ir įsitvirtinti Europos universitetų tinklų iniciatyvose.
Projekto aprašymas: Projektu sprendžiama problema, nustatyta Plėtros programoje: nesukuriamos palankios sąlygos užsienio studentams, taip pat ir užsienio lietuviams, pritraukti studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose ir jų integracijai (priežastys: nepakankamas aukštųjų mokyklų tarptautinis konkurencingumas integruotis į Europos universitetų tinklus). VU patvirtinti nauji studijų nuostatai, numatytos studijų tarptautiškumo didinimo ir modernizavimo priemonės – nauja studijų koncepcija, keičianti studijų programos sandarą, orientuojantis į didesnį studijų individualizavimą, tarptautinį mobilumą, tarpdiscipliniškumą ir tyrimais pagrįsto mokymo (-si) plėtotę. Siekdamas įdiegti naują studijų programos sandaros modelį, atliepiantį Europos universitetų aljanso ir Europos universitetų iniciatyvos apkritai išsikeltus tikslus, dėl pasenusių VU studijų informacinės sistemos (VUSIS) technologinių sprendimų ir funkcionalumo trūkumų VU susiduria su naujojo modelio studijų proceso įgyvendinimo, valdymo ir administravimo kliūtimis, kurios apriboja galimybes pilnai išnaudoti Europos universitetų tinklo galimybes. Šioms problemoms spręsti būtini VUSIS funkcionalumo poreikiai gali būti pasiekti įdiegiant pasaulyje žinomą ir pripažintą studijų informacinę sistemą, adaptuojamą pagal Lietuvos teisinę bazę ir naujų VU studijų nuostatų reikalavimus. Šio projekto metu bus įdiegta ir paleista standartiniu konfigūruojamu produktu pagrįsta studijų IS, suprojektuoti ir įdiegti sprendimai, kuriuos galima įgyvendinti konfigūruojant standartinį IS produktą standartinėmis jo priemonėmis, įdiegtoje sistemoje bus sukurtos akademinės struktūros įgyvendinančios tiek esamus, tiek ir naujus studijų nuostatus (akcentas į studijų individualizavimą).
VU įgyvendinamos studijų tarptautiškumo ir kokybės didinimo priemonės, nauja studijų koncepcija, keičianti studijų programos sandarą, orientuojantis į didesnį studijų individualumą, mobilumą, tarptautiškumą, tarpdiscipliniškumą. Universiteto vienas iš strateginių tikslų yra suteikti tarptautiškumo patirties kuo didesniam studijuojančiųjų skaičiui. Siekiant tai įgyvendinti, kokybiškai vartotojų sąsajai ir vartotojų patirčiai įgyvendinti VUSIS veiksmai turi būti automatizuoti atsižvelgiant į konkretų sistemos vartotoją: informacinė sistema turi leisti kiekvienam studijuojančiajam sudaryti individualų studijų planą, atitinkantį studijų programą ir taip pat sudarytą iš tarptautinių studijų elementų – užsienio kalbos mokymasis, studijos pagal tarptautinių mainų programą ir kt. Reikalinga studijų administravimo procesus automatizuoti, atsisakyti popierinių dokumentų, maksimaliai mažinti duomenų, įvedimų ranka, apimtis.
Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas ir studijų kokybės gerinimas Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto
Projektas Nr. 09.3.1-ESFA-V-738-03-0001 finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 09.3.1-ESFA-V-738 „Aukštųjų mokyklų tinklo tobulinimas“.
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas
Projekto vadovė – Kristina Astravaitė
Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2020 m. balandžio 15 d. – 2023 m. gruodžio 31 d.
Projekto biudžete nustatyta didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma 8.250.932,42 Eur.
Lietuvoje susiduriama su iššūkiais, stabdančiais aukštojo mokslo potencialą: esamas mokslo ir studijų institucijų skaičius yra per didelis, kad būtų galima pasiekti reikiamą tinklo efektyvumą, toliau sparčiai mažėja stojančiųjų skaičius, daugėja mažai studentų surenkančių studijų programų, didėja išlaidų dalis, tenkanti ūkiui ir administravimui, taip pat palyginti mažai naudojamasi tarptautiniu studentų, akademinių darbuotojų judumu. Pedagogų rengimo sistema Lietuvoje pasižymi itin didele fragmentacija, programų dubliavimu ir neefektyvumu: 2017 m. Lietuvoje pedagogus rengė 16 aukštųjų mokyklų, buvo registruota daugiau nei šimtas švietimo ir ugdymo studijų krypties programų. Skaičiuojama, kad kasmet įstoja mokytis apie 1000 studentų, tačiau vos ketvirtadalis absolventų po studijų baigimo dirba mokytojais, o 2015–2016 m. 50 proc. mokytojų buvo vyresni nei 50 metų. Šių iššūkių kontekste vykdoma universitetų tinklo pertvarka, kuria siekiama sutelkti mokslo ir studijų išteklius, sudarant prielaidas studijų kokybės gerinimui ir tarptautinio konkurencingumo didinimui. Lietuvos aukštųjų mokyklų pertvarkoje dalyvauja Vilniaus universitetas (toliau – VU) ir Šiaulių universitetas (toliau – ŠU) (VU ir ŠU kartu toliau – Projekto organizacija). VU yra stipriausias klasikinis Lietuvos universitetas, esantis aukščiausiai tarptautiniuose reitinguose iš visų šalies aukštųjų mokyklų. ŠU yra viena svarbiausių pedagogus ruošiančių aukštųjų mokyklų, kur mokytojai ruošiami jau 7 dešimtmečius, akademinė bendruomenė yra sutelkusi stiprius mokytojų rengimo išteklius. Projektu siekiama prisidėti prie Lietuvos švietimo sistemos kokybės ir konkurencingumo stiprinimo, aukštojo mokslo išskaidymo ir fragmentacijos bei neefektyvaus valdymo problemų sprendimo Šiaulių universitetą prijungiant prie VU. ŠU reorganizuojamas prijungimo prie VU būdu, jo pagrindu suformuojant VU struktūrinį padalinį – Šiaulių akademiją. Projekto lėšos skiriamos šių uždavinių sprendimui: 1. Besikeičianti akademinė, informacinė, technologinė aplinka, rinkos iššūkiai kelia naujus uždavinius šiuolaikiniam aukštajam mokslui. 2. Įgyvendinant pedagogų rengimo sistemos pertvarką, didžiausias dėmesys Projekte skiriamas VU ir ŠU vykdomų studijų programų konsolidavimui, jų atnaujinimui grindžiant tarpdisciplinine, tarptautine praktika bei kompetencija, proaktyviu studijų programų diegimu, studijų ir praktikų tarptautiškumo stiprinimo kryptimi bei inovatyvių, modernių mokymosi formų ir mokomųjų priemonių taikymu. 3. Reorganizuojant Šiaulių universitetą į Vilniaus universiteto struktūrinį padalinį, būtina apjungti ir optimizuoti pagrindines administracines bei mokslo ir studijų aptarnavimo funkcijas ir procesus.
Vilniaus universiteto studijų procesui reikalingos infrastruktūros modernizavimas ir plėtra
Projektas Nr. 09.1.1-CPVA-V-720-15-0001 finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 09.1.1-CPVA-V-720 „Studijų aplinkos ir infrastruktūros koncentravimas, tobulinimas ir informacinių sistemų plėtra“.
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas
Projekto vadovas – Jonas Vengris
Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2019 m. birželio mėn. – 2022 m. rugsėjo mėn.
Projekto biudžete nustatyta didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma 3.990.000,00 Eur.
Projektu siekiama sudaryti sąlygas modernių ir kokybiškų aukštojo mokslo, ypač pedagoginių studijų plėtrai bei užtikrinti efektyvų, besikeičiančią studijų aplinką ir naujas formas atliepiantį, studijų proceso valdymą Vilniaus universitete. Projektu numatome spręsti šiuos uždavinius:
1. Išplėsti ir modernizuoti pedagogų rengimo infrastruktūrą Vilniaus universitete. Atsižvelgiant į švietimo sistemoje diegiamas inovacijas, naujas didaktines priemones, kurios turi būti integruojamos į ugdymo procesą, taip pat į pedagogų rengimo centro veiklai ir studijų kokybei keliamus reikalavimus, naujai kuriamų ir atnaujinamų studijų programų turinį bei planuojamą studentų skaičiaus augimą, numatoma išplėsti ir modernizuoti pedagogų rengimui reikalingą infrastruktūrą ugdymo mokslų studijų programų vykdymui įrengiant auditorijas, laboratorijas ir kitas specializuotas edukacines erdves.
2. Modernizuoti Vilniaus universiteto studijų valdymo ir administravimo informacines priemones. Projekto lėšomis bus sukurta ir įdiegta nauja studijų administravimo, organizavimo ir valdymo informacinė sistema, kurioje studijų procesai bus valdomi orientuojantis ne į masiškumą, o į naudotojo individualius poreikius – individualios studijos su individualia trukme ir planavimu, pritaikyto krūvio planavimu.
Projektas įgyvendinamas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto ir Informacinių technologijų paslaugų centro.
Vilniaus universiteto observatorijos pastatų ansamblio astronomijos paviljono ir bokšto (M. K. Čiurlionio g. 29, Vilniaus m.) aktualizavimas
Projektas Nr. 05.4.1-CPVA-K-303-02-0020 finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 05.4.1-CPVA-K-303 „Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą“.
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas.
Projektas įgyvendinamas Vilniaus universiteto muziejaus.
Projekto vadovas – Jonas Vengris
Projekto biudžete nustatyta didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 579.439,26 Eur
Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2017 m. gruodžio 02 d. – 2021 m. kovo 02 d.
Pagrindinė projekto problema, kad Vilniaus universiteto Observatorijos pastatų ansamblio astronomijos paviljonas (u.k. 23571) ir Observatorijos pastatų ansamblio astronomijos bokštas (u.k. 23572), kurie yra kultūros paveldo objektai ir jų statusas – valstybės saugomi, nėra atverti lankymui, neišnaudojamos jų teikiamos galimybės. Pastatai dėl prastos techninės būklės nėra pritaikyti naudojimui ir juose jokia veikla nevyksta. Siekiant išsaugoti bei atskleisti vertingąsias kultūros paveldo objektų savybes, atverti ir pritaikyti kultūrinėms reikmėms, bus atlikti pastatų tvarkomieji paveldosaugos bei statybos darbai, kad pastatai, esantys M. K. Čiurlionio g. 29, Vilniuje, būtų pritaikyti lankytojams. Įgyvendinus projektą, objektai bus pritaikyti kultūrinėms, neformalaus švietimo ir edukacinėms veiklos vykdyti, t. y. bus organizuojami dangaus stebėjimai teleskopu, teminiai renginiai / paskaitos astronomijos tematika, ekskursijos ir mokomosios ekspedicijos, koncertai po kupolu, parodos ir kt. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą bus atskleistos kultūros paveldo objektų vertingosios savybės, objektai bus pritaikyti minėtoms veikloms ir vykdant šias veiklas, tikimasi padidinti Lietuvos gyventojų susidomėjimą kultūros paveldu ir pritraukti įvairių socialinių grupių lankytojus, didinti kultūros objekto žinomumą.
LIETUVOS GRID NAŠIŲ SKAIČIAVIMŲ TINKLAS (LITGRID-HPC)
Projektas Nr. 01.1.1-CPVA-V-701-08-0004 finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.1.1-CPVA-V-701 įgyvendinimo priemonę „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros plėtra ir integracija į europines infrastruktūras“
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas
Projekto vadovas – doc. dr. Mindaugas Mačernis
Projekto biudžete nustatyta didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 5 096 674,12 Eur
Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2016 m. spalio 28 d. – 2021 liepos 20 d.
Projekto investicijomis siekiama sudaryti sąlygas fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų bei verslo bendruomenei spręsti didelių skaičiavimo resursų reikalaujančius mokslinius uždavinius. Tai bus pasiekta modernizavus Lietuvos našiųjų mokslinių skaičiavimų LitGrid-HPC infrastruktūrą, modernizuojant veikiančius Vilniaus universiteto atviros prieigos centrus HPC Saulėtekis (Saulėtekio al. 3, Vilnius) bei ITAPC (Didlaukio g. 47, Vilnius), vystomus daugiau kaip 10 metų, kurie kompleksiškai ir efektyviai teikia vartotojams reikalingas skaičiavimų galimybes ir susijusias paslaugas.
Būtina LitGrid-HPC infrastruktūros plėtros dalis yra jungimasis prie tarptautinės infrastruktūros EGI. Lietuvos superkompiuterių infrastruktūra bus kilstelėta iki tarptautinio lygio ir leis bendrus LitGrid-HPC skaičiavimo pajėgumus padidinti apie 10 kartų. Po atnaujinimo planuojamas VU superkompiuterių bendras našumas – 0,5 Pflops.
LitGrid-HPC resursai pirmiausia skiriami trims pagrindinėms projekto tikslinėms grupėms. Pirmoji – vidiniai paslaugų naudotojai, Vilniaus universiteto fizinių, technologijos bei informatikos ir informacinių technologijų tyrėjai, kurių tyrimų sritys tiesiogiai susiję su LItGrid-HPC infrastruktūra. Antroji grupė – kitų mokslo ir studijų institucijų fizinių, technologijos ir biomedicinos sričių mokslininkai, tyrėjai, magistrantai ir doktorantai ir trečioji – aukštųjų technologijų verslo įmonių, viešojo sektoriaus (sveikatos apsaugos, informacinių technologijų ir kt.) įstaigų tyrėjai.
Projektas įgyvendinamas Vilniaus universiteto Fizikos bei Matematikos ir informatikos fakultetuose.
Vilniaus universitetas ir Vilniaus miesto savivaldybė kuria metodinį STEAM centrą
Lietuva susirūpinusi dėl mažo jaunimo domėjimosi gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokslais ir didėjančio šių sričių specialistų poreikio, dėl inovacijų stygiaus, taip pat dėl to, kad vis dar negerėja mokinių pasiekimai. Siekiant išspręsti šias problemas, Lietuvoje numatoma vystyti metodinių ir regioninių tarpdisciplininių STEAM (angl. science, technology, engineering, arts, maths) – gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir menų (kūrybiškumo) – centrų tinklą mokiniams, kurie, tikimasi, prisidės prie fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų populiarinimo, įvairių sričių inovacijų išbandymo ir jaunųjų tyrėjų ugdymo. Lietuvoje steigiama 10 STEAM centrų – 3 metodiniai ir 7 regioniniai. Vieną iš metodinių centrų steigia Vilniaus universitetas kartu su Vilniaus miesto savivaldybe įgyvendindami iš Europos regioninės plėtros fondo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 01.1.1-CPVA-V-701-15-0001 „Vilniaus STEAM centro kūrimas“. Projekto lėšomis Vilniaus STEAM centras bus kuriamas tam pritaikant Vilniaus universiteto Planetariumo pastatą (Konstitucijos g. 12A. Vilniuje), aprūpinant veiklai vykdyti reikalinga įranga ir baldais. Centre bus sukurtos 8 STEAM laboratorijos – gyvybės mokslų (biologijos), chemijos, fizikos ir astrofizikos, šviesos technologijų, vizualaus programavimo, mobiliųjų technologijų ir robotikos, skaitmeninės gamybos (FAB LAB), inžinerijos (išmaniųjų konstrukcijų ir medžiagų) –, taip pat įrengtos kitos metodinio centro funkcijoms vykdyti reikalingos patalpos. Projekto lėšomis bus kuriama dalis laboratorinių temų aprašų bei integruotų laboratorinių užsiėmimų programų. Projekto investicijos finansuojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų 01.1.1-CPVA-V-701 priemonės „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros plėtra ir integracija į europines infrastruktūras“ lėšomis, kurių skiriama 2 800 tūkst. Eur, taip pat Vilniaus universiteto, Vilniaus miesto savivaldybės bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
Siekiant didinti su STEM sritimis susijusių ekonomikos sektorių dalį rinkoje ir kuriamą pridėtinę vertę, vienas iš svarbiausių STEAM centro siekinių – per kūrybiškumo skatinimą moksleivius sudominti moksline tiriamąja veikla, taip prisidedant prie ateities mokslininkų rengimo ir sąlygų inovacijų kultūrai augti kūrimo. Metodinis STEAM centras sieks ugdyti mokinius kaip ateities tyrėjus, inovacijų kūrėjus ir diegėjus, naujų aukštos pridėtinės vertės produktų bei paslaugų kūrėjus ir gamintojus, stiprinant dalykines ir tarpdalykines, kūrybiškumo, iniciatyvumo, verslumo ir lyderystės kompetencijas, reikalingas jų sėkmingai profesinei karjerai. Tyrimai rodo, kad mokytojo darbo kokybė, jo profesinės kompetencijos akivaizdžiai koreliuoja su mokinių mokymosi rezultatais, o pedagogų kvalifikacijos lygis yra svarbus veiksnys, didžia dalimi apsprendžiantis švietimo rezultatus. Todėl metodinis STEAM centras sieks prisidėti ir prie mokytojų profesinio tobulėjimo.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslo centro kūrimo projekto naujienos
Rugsėjo 13 d. Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas ir Lietuvos Respublikos finansų ministras Vilius Šapoka pasirašė sutartį dėl Europos investicijų banko 7,6 mln. Eur vertės paskolos VU Medicinos fakulteto Mokslo centro kūrimo projekto kofinansavimui.
Bendra projekto vertė sieks apie 37,1 mln. eurų, iš kurių didžiąją dalį – 23,1 mln. eurų – sudaro Europos regioninės plėtros fondo lėšos, skirtos pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.1.1-CPVA-V-701 priemonę „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros plėtra ir integracija į europines infrastruktūras“.
Vilniaus Santariškių rajone esančiame „Santaros“ slėnyje numatyta VU Medicinos fakulteto plėtra. Ten jau dabar veikia VU ligoninės Santaros klinikos, išplėtota medicinos bei farmacijos srityse veikiančių įmonių infrastruktūra, todėl tyrimų rezultatai galės būti greitai pritaikomi klinikinėje praktikoje diegiant naujus ir tobulinant esamus diagnostinius metodus, prisidedant prie sveikatos paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimo.
Naujajame mokslo centre veiks inovatyvios eksperimentinių tyrimų laboratorijos, kuriose mokslininkai bei studentai galės dirbti ir atlikti pažangiausius tyrimus, naudodamiesi naujausia moksline įranga. Centre prieinamais ištekliais galės naudotis šimtai universiteto tyrėjų, magistrantūros ir rezidentūros studentai, doktorantai.
Mokslo centre ketinama plėtoti biomedicinos, biofarmacijos, biotechnologijų, aplinkos apsaugos ir kitas aukštųjų technologijų veiklas, kuriose VU turi didžiausią įdirbį. Be to, naujoji infrastruktūra sudarys prielaidas stiprinti tarpdisciplininius tarptautinio lygio tyrimus ir diegti inovacijas kartu su čia besitelkiančiomis aukštųjų technologijų įmonėmis.
Apie 17 tūkst. kv. m. ploto naujajame mokslo centre Žaliųjų Ežerų g. 2 funkcionuos širdies chirurgijos, kardiologijos ir angiologijos centras su hibridinėmis ir universaliomis operacinėmis ir priklausiniais, genetikos, neurologijos, neurochirurgijos, infekcinių, plaučių ligų, dermatologijos, alergologijos ir kitų sričių specifinės mokslinės laboratorijos, vaistinė su ekstemporalių vaistų gamybos laboratorija, simuliacinis mokymo centras ir kitos šiuolaikiniams mokslui ir studijoms būtinos erdvės.
Šiuo metu vykdomos viešojo pirkimo procedūros pastato statybos darbų rangovui atrinkti, projektą tikimasi baigti 2021 m.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto rezidentūros bazių modernizavimas
Vilniaus universitetas įgyvendina projektą „Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto rezidentūros bazių modernizavimas“ Nr. 09.1.1-CPVA-V-720-03-0002.
Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo 2014-2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.1.1-CVPA-V-720 priemonės „Studijų aplinkos ir infrastruktūros koncentravimas, tobulinimas ir informacinių sistemų plėtra“.
Projekto vadovas – Jonas Vengris.
Projekto biudžete nustatyta didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 1.390.171,82 Eur.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis nuo 2016-09-15 iki 2020-11-30.
Projektu siekiama: (i) iš esmės pagerinti rezidentų ruošimo praktinį parengimą, sudarant sąlygas jiems mokytis dirbti naudojant šiuolaikines technologijas diagnostikos, mažai invazinės chirurgijos, intensyviosios terapijos, vaikų ir suaugusiųjų gaivinimo ir kt. srityse; (ii) parengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus darbui sveikatos apsaugos institucijose, kurie sugebėtų prisitaikyti kintančioje inovacinėje ir technologinėje aplinkoje; (iii) įdiegti šiuolaikines mokymosi priemones, orientuotas į išmokymą naudotis žiniomis praktinių uždavinių sprendimui, mokymosi iš klaidų, mokymosi iš profesionalų praktikos, taip papildant tradicinį mokymą klinikinėje aplinkoje. Projekto tikslams pasiekti bus perkama įranga ir remontuojamos patalpos. Vykdomos veiklos apims medicininių simuliatorių įsigijimą. Projekto eigoje bus perkami medicininiai simuliatoriai – 7 komplektai, skirti visų specializacijų vaikų ligų ir visų specializacijų chirurgijos rezidentams, akušerijos ir ginekologijos, urologijos, vidaus ligų, kardiologijos, radiologijos, šeimos medicinos, anesteziologijos ir reanimatologijos, otorinolaringologijos ir pulmonologijos rezidentams. Taip pat vykdomos veiklos apims vaizdo, garso ir kompiuterinės įrangos, reikalingos telechirurgijos (telemedicinos) centro plėtrai į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų F korpusą ir centrinio pulto, esančio E korpuso auditorijose, modernizavimui, įsigijimą bei remonto darbus, kurių metu bus sujungtos 2 auditorijos, esančios Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų E korpuse.