Projektas „Nacionalinio EuroHPC partnerystės kompetencijos centro veiklų įgyvendinimas“
Projekto trukmė: 2023 01 01 – 2025 12 31
Projekto vykdytojas: Vilniaus universitetas (Fizikos fakultetas ir Matematikos ir informatikos fakultetas)
Projekto partneriai: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Projekto tikslas – stiprinti superkompiuterių (HPC), didelio našumo duomenų apdorojimo (HPDA) ir dirbtinio intelekto (AI) kompetencijas Lietuvoje, skatinti jų panaudojimą pramonės sektoriuje ir moksliniuose tyrimuose bei plėtoti tarpdisciplinines bendradarbiavimo galimybes tarp universitetų, įmonių ir valdžios institucijų.
Projekto vykdymo metu siekiama didinti Lietuvos nacionalinio HPC kompetencijos centro potencialą bendradarbiaujant ir perimant gerąją patirtį iš užsienio kompetencijos centrų ir tuo pačiu perduoti naujausias turimas žinias ir suteikti prieigą prie HPC resursų suinteresuotoms šalims nacionaliniu lygmeniu. Lietuvos nacionalinis kompetencijos centras atnaujins ir prižiūrės kelrodžio veiksmų planą, kurio pagrindu formuos HPC mokymų portfelį nacionaliniams ir regioniniams vartotojams, teiks konsultacijas dėl efektyvaus naudojimosi visos Europos HPC ištekliais. Kompetencijos centras stiprins esamą ir sieks vystyti būsimą bendradarbiavimą su pramonės vartotojais, smulkiu ir vidutiniu verslu, taip pat su viešuoju sektoriumi ir palaikys dabartinių HPC paslaugų matomumą akademinėje bendruomenėje. Kompetencijos centras didins matomumą ir komunikaciją nacionalinėse tikslinėse bendruomenėse, turinčiose HPC išteklių poreikį, bet stokojančiose ir tik siekiančiose įgyti ar tobulinti reikiamas kompetencijas.
Bendra projekto vertė – 1 000 018,68 Eur. Projektas bendrai finansuojamas 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos (sutartis Nr. 10-051-P-0001) ir Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės (sutartis Nr. 101101903) lėšomis.
Projektas „Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“)“
Projektas „Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“)“, skirtas skatinti švietimo inovacijų, grįstų skaitmeninėmis technologijomis, diegimą švietimo sektoriuje, sudarant sąlygas inovacijoms kurti ir bandyti ugdymo įstaigose, konsultacijoms teikti pasitelkiant technologijų žinių turinčius ir su sukurtomis priemonėmis gebančius dirbti mokytojus inovatorius ir ekspertus, kurie teiks pagalbą švietimo įstaigoms ir pedagogams, susiduriantiems su sunkumais naudojantis technologijomis ir skaitmeniniais ištekliais.
Projekto įgyvendinimu siekiama sudaryti sąlygas švietimo sistemai veikti efektyviau bei gerinti mokymosi rezultatų kokybę pasitelkiant švietimo technologijos ir skaitmenines inovacijas.
Projekto įgyvendinimas: 2022-08-16 iki 2024-06-30.
Projekto tikslinė grupė – pedagogai ir mokiniai, valstybinių aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai, lituanistinių mokyklų užsienyje mokiniai ir mokytojai.
Projekto veiklos:
EdTech inovacijų kūrimo ir išbandymo platforma
- Naujausių edukacinių technologijų švietimo sektoriuje diegimas, sudarant sąlygas skaitmeninėms švietimo inovacijoms kurtis ir išbandyti,
- Mokytojų inovatorių tinklo kūrimas, kuriant ir išbandant švietimo inovacijas.
- Ekspertinė pagalba švietimo inovacijų kūrėjams kuriant ir išbandant skaitmeninius sprendimus švietimui.
- Pedagoginių skaitmeninių kompetencijų stiprinimas sudarant galimybes pedagogams įgyti informatikos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį arba įgyti papildomą dalykinę kompetenciją ir pedagogų bei aukštųjų mokyklų dėstytojų patobulinusių skaitmenines kompetencijas per neformaliuosius mokymus.
- Pedagogų skatinimas vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą ir gerųjų praktikų sklaidą dalyvaujant tarptautinėse stažuotėse ir bendradarbiaujant su kitų valstybių EdTech centrais ir platformomis.
Technologinių sprendimų, reikiamų skaitmeninių mokymo, studijų išteklių švietimo įstaigose sukūrimas (skaitmeninis turinys)
- Skaitmeninių mokymo priemonių rengimas. Priemonės kuriamos dalykams, kurie neturi viešai prieinamo bendrojo ugdymo programas atitinkančio skaitmeninio turinio. Ypatingas dėmesys skiriamas specialiųjų poreikių turinčių, gabių, tautinių mažumų mokyklose besimokančių mokinių, lituanistinių mokyklų mokinių grupių poreikiams.
- Studijų dalykų skaitmeninimas. Projekto metu skelbiamas kvietimas aukštosioms mokykloms siūlyti skaitmeninamų dalykų, modulių, užduočių, laboratorinių darbų (toliau – studijų turinys) sąrašą pagal pateiktus apimties, kokybės, viešinimo ir kitus reikalavimus.
- Nuotolinio / mišraus ugdymo prototipo sukūrimas, išbandymas ir įdiegimas; hibridiniam mokymui skirtos įrangos įsigijimas, kurios reikia aprūpinant klases bei auditorijas.
- Hibridiniam mokymui skirtos įrangos įsigijimas, kurios reikia aprūpti mokyklas ir aukštųjų mokyklų auditorijas.
Projektas „Skaitmeninė švietimo transformacija“ įgyvendinamas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.
Vilniaus universiteto studijų paslaugų kokybės ir tarptautinio konkurencingumo stiprinimas
Projekto kodas: 10-005-P-0002
Projekto vykdymo laikotarpis: 2022-12-30 iki 2024-03-31
Projekto vykdytojas: Vilniaus universitetas
Bendra projekto vertė: 3 012 031,61 eur
Projekto finansavimas: Projektas Nr. 10-005-P-0002 finansuojamas iš 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų ir (arba) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo „Naujos kartos Lietuva“ priemonės lėšų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Finansuoja Europos Sąjunga NextGenerationEU.
Teritorija, kuriai tenka didžioji dalis projekto lėšų: Visa Lietuva, visos apskritys.
Projekto tikslas: Gerinti Vilniaus universiteto studijų paslaugų kokybę, efektyvumą ir tarptautinį konkurencingumą siekiant sėkmingai dalyvauti ir įsitvirtinti Europos universitetų tinklų iniciatyvose.
Projekto aprašymas: Projektu sprendžiama problema, nustatyta Plėtros programoje: nesukuriamos palankios sąlygos užsienio studentams, taip pat ir užsienio lietuviams, pritraukti studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose ir jų integracijai (priežastys: nepakankamas aukštųjų mokyklų tarptautinis konkurencingumas integruotis į Europos universitetų tinklus). VU patvirtinti nauji studijų nuostatai, numatytos studijų tarptautiškumo didinimo ir modernizavimo priemonės – nauja studijų koncepcija, keičianti studijų programos sandarą, orientuojantis į didesnį studijų individualizavimą, tarptautinį mobilumą, tarpdiscipliniškumą ir tyrimais pagrįsto mokymo (-si) plėtotę. Siekdamas įdiegti naują studijų programos sandaros modelį, atliepiantį Europos universitetų aljanso ir Europos universitetų iniciatyvos apkritai išsikeltus tikslus, dėl pasenusių VU studijų informacinės sistemos (VUSIS) technologinių sprendimų ir funkcionalumo trūkumų VU susiduria su naujojo modelio studijų proceso įgyvendinimo, valdymo ir administravimo kliūtimis, kurios apriboja galimybes pilnai išnaudoti Europos universitetų tinklo galimybes. Šioms problemoms spręsti būtini VUSIS funkcionalumo poreikiai gali būti pasiekti įdiegiant pasaulyje žinomą ir pripažintą studijų informacinę sistemą, adaptuojamą pagal Lietuvos teisinę bazę ir naujų VU studijų nuostatų reikalavimus. Šio projekto metu bus įdiegta ir paleista standartiniu konfigūruojamu produktu pagrįsta studijų IS, suprojektuoti ir įdiegti sprendimai, kuriuos galima įgyvendinti konfigūruojant standartinį IS produktą standartinėmis jo priemonėmis, įdiegtoje sistemoje bus sukurtos akademinės struktūros įgyvendinančios tiek esamus, tiek ir naujus studijų nuostatus (akcentas į studijų individualizavimą).
VU įgyvendinamos studijų tarptautiškumo ir kokybės didinimo priemonės, nauja studijų koncepcija, keičianti studijų programos sandarą, orientuojantis į didesnį studijų individualumą, mobilumą, tarptautiškumą, tarpdiscipliniškumą. Universiteto vienas iš strateginių tikslų yra suteikti tarptautiškumo patirties kuo didesniam studijuojančiųjų skaičiui. Siekiant tai įgyvendinti, kokybiškai vartotojų sąsajai ir vartotojų patirčiai įgyvendinti VUSIS veiksmai turi būti automatizuoti atsižvelgiant į konkretų sistemos vartotoją: informacinė sistema turi leisti kiekvienam studijuojančiajam sudaryti individualų studijų planą, atitinkantį studijų programą ir taip pat sudarytą iš tarptautinių studijų elementų – užsienio kalbos mokymasis, studijos pagal tarptautinių mainų programą ir kt. Reikalinga studijų administravimo procesus automatizuoti, atsisakyti popierinių dokumentų, maksimaliai mažinti duomenų, įvedimų ranka, apimtis.