(Vokietija–Baltijos šalys–Lenkija–Baltarusija–Rusija)

2021 m. spalio 14–15 d.

Vilniaus universitetas

Vilnius, Universiteto g. 3, LT-01513, Aula Parva

Kalbos: vokiečių, anglų, lietuvių

Konferencija bus transliuojama online:

pirma diena https://www.facebook.com/events/558931918705651/

antra diena (rytinė dalis) https://www.facebook.com/events/406527534185785/

antra diena (popietė ir vakarinė dalis) https://business.facebook.com/events/1268174576969812/

Sovietų Sąjungos ir Varšuvos pakto suformuotos sistemos žlugimas žadėjo regiono ekonomikoms ir visuomenėms darnų ir liberalų vystymąsi. Vis dėlto po pradinės euforijos atgimusios regiono nacionalinės valstybės patyrė skirtingus pokyčius, o raidos skirtumai matomi iki šių dienų. Skirtingus tautinių valstybių raidos kelius įkontekstina skirtingi istoriniai bei šiandieniniai politiniai įvykiai. Tai ypač pasakytina apie sukrėtimą po 1990 m., kuris Vokietijoje buvo vadinamas „Wende“ (posūkis) ir kuris paskatino dideles pastangas pertvarkyti visas į NATO ir ES stojančių šalių sritis. Iš esmės pagrįstas klausimas dėl socialinių įsitraukimo į Vakarus išlaidų buvo ir yra lydimas kritinių pasakojimų apie socialinę regresiją.

Jau gerą dešimtmetį kai kurių gyventojų sluoksnių nepasitenkinimo jausmo sukeltas pasipiktinimas tapo euroskeptinio ar tiesiog nacionalistinio-populistinio diskurso varomąja jėga. Tai pasireiškė ne tik polinkiu į vadinamąsias „alternatyvias tiesas“, bet ir nerimą keliančiais politinės kultūros pokyčiais. Euroskeptikų ar antieuropietiškų partijų rinkimų rezultatai aiškiai rodo sumažėjusį Vakarų prestižą ir smukusį tikėjimą demokratija bei teisinės valstybės tradicija.

Konferencijos tikslai:

1. Tarpdiscipliniškai įvardyti ir išanalizuoti regiono transformacijos istorijos bendrumus ir skirtumus nuo 1989 m.
2. Palyginti istorinius ir šiandieninius regiono raidos skirtumus žiniasklaidos, politikos, mokslo ir meno požiūriais ir ieškoti šių skirtumų priežasčių.
3. Aptarti ir išgryninti bendradarbiavimo ir mainų tarp regiono šalių galimybes, besiremiančias sociopsichologiniu veikimo būdu ir naratyvų integravimu, kurie: a) įgalina nacionalistiškų pozicijų ir bendrų skaudulių nujautrinimą visuomenėse, politikoje ir moksle, b) leidžia siekti priešingoms pozicijoms atstovaujančių diskursų suartėjimo, neprarandant esminių demokratijos ir teisinės valstybės elementų.

Konferencijoje dalyvaus pranešėjai, atstovaujantys istorijos, politikos mokslų, teisės, ekonomikos, žiniasklaidos teorijos, sociologijos, literatūros ir kalbotyros disciplinoms. Tikimės, kad konferencija taps diskusijų forumu ir svečiams, turintiems praktinės patirties įvairiose nacionalinėse ar Europos institucijose.

Konferenciją finansuoja Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerija.

Tarptautiniame renginyje, skirtame Vokietijos ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 30-mečiui paminėti, dalyvaus politikai ir regiono ekspertai iš Vokietijos, Lenkijos, Suomijos, Latvijos. Ketvirtadienį, 17.00 val., viešą paskaitą skaitys Maxo Plancko instituto (Berlynas) profesorė Ute Frevert. Vokietijos politikos ir saugumo ekspertas iš Leipcigo prof. Güntheris Heydemannas kalbės pokomunistinės transformacijos ir geopolitinio saugumo tema, jo kolega prof. Detlevis Brunneris aptars ekonomikos raidą.

Spalio 15 d. 17.00 val. konferenciją užbaigs finalinė diskusija „Transformacijos pabaiga?“, kurioje bus svarstoma, kada Vidurio ir Rytų Europos regione baigėsi posovietinė / pokomunistinė fazė ir ar įmanoma nurodyti aiškius regiono vakarietiškos transformacijos pabaigos kriterijus, kada bus galima ištarti, kad „posovietmetis“ pasibaigė, o Lietuva – jau tie tikrieji „Vakarai“?

Apie tai diskutuos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, istorikė, diplomatė prof. Irena Vaišvilaitė ir Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthiasas Sonnas, prof. dr. Philip Manow iš Bremeno universiteto. Diskusiją moderuos Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas, filosofas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas.