Grupė Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos narių 2018 m. vasario mėnesį aplankė buvusį Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės miestą Gardiną, kuris pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1128 metais ir nuo Vilniaus nutolęs tik apie 150 kilometrų. Svetingai Lietuvos mokytojus priėmė Gardino 2-osios gimnazijos, kurioje šiuo metu mokosi 651 mokinys, kolektyvas. Vaikščiodami po mokyklą įsitikinome, kad gimnazija labai gerai aprūpinta mokymosi priemonėmis. Bet svarbiausia, nustebino stipri, geranoriška matematikos mokytojų komanda ir besišypsantys mokiniai. Apžiūrėdami mokyklą pastebėjome, kad kiekviename kabinete yra plakatas, primenantis kaip atlikti akių pratimus. Visų dėmesį patraukė kiekvienoje klasėje įrengta viena stovima darbo vieta mokiniui, kuris per pamoką pavargsta ir negali dirbti sėdėdamas. Tai aukštas staliukas pritaikytas mokiniui dirbti stovint, jų vadinamas „kantorke“. Sužinojome, kad net 25 procentai mokyklos mokinių aprūpinti kompiuteriais, neskaičiuojant kompiuterinių klasių IT pamokoms. Nustebino faktas, kad nuo 1982 metų mokykloje mokoma ir kinų kalbos.
Mums buvo įdomu, kad, nors mokiniai baigia mokyklą būdami 16,5 metų, jais yra kontroliuojami iki 18 metų. Mokykla turi žinoti, kur yra mokinys, net jei jis yra išvykęs iš šalies. Mokytojas po universiteto baigimo turi dvejus metus atidirbti mokykloje. Jei jis neišsilaiko darbo vietoje, tai domimasi, ko nedavė universitetas, kokių žinių ar įgūdžių pritrūko, kad darbuotojas laikomas nekompetentingu. Gimnazijos direktorė supažindino su mokyklos bei mokymosi sistema. Kiekvienas matematikos mokytojas pristatė, kaip organizuoja ugdymo procesą, džiaugėsi mokinių pasiekimais, papasakojo, kaip ruošia mokinius olimpiadoms.
Šalyje labai didelis dėmesys skiriamas gabiųjų mokinių mokymui. Vyksta keturių pakopų olimpiados: mokyklinė, rajono, srities ir valstybės. Gaunamas metodinis laiškas su nuostatais kaip pasiruošti olimpiadai. Mokyklinei olimpiadai uždavinius atsiunčia rajonas. Olimpiadų nugalėtojų pavardės įnešamos į gabių mokinių banką. Gabiausi gauna stipendiją, prezidento premiją. Olimpiadų prizininkai gauna 100 balų ir to dalyko egzamino nelaiko. Gabiausi nuo sausio 26 d. iki kovo 5 d. atleidžiami nuo pamokų. Jie ruošiasi olimpiadai, rašo referatus pagal iš anksto pasiūlytas temas, tokias kaip „Sinusoidės apie mus“, „Matematinės indukcijos metodas“, „Geometriniai fraktalai“ ir kt. (jau penktoko referatas – 12 psl.). Mokytojai, ruošiantys mokinius olimpiadai, gauna premijas.
Po 9 klasės mokiniai laiko stojamuosius egzaminus į gimnazijas. Kiekvienas mokinys turintis ne mažesnį nei 7 balą, du dalykus išsirenka mokytis sustiprintu lygiu. Sustiprinta matematika – tai 6 savaitinės valandos ir fakultatyvas. Matematikos savaitinių pamokų skaičių didinama mokamais užsiėmimais iki 9 valandų per savaitę.
Egzaminų užduotys ne naujiena nei mokiniui, nei jo tėvams, nei mokytojui. Yra egzaminų uždavinynai. Jie keičiasi maždaug kas 3 metus. Kai išleidžia uždavinyną, greitai pasirodo sprendimų knyga. Absolventai matematikos egzaminą laiko 5 valandas ir sprendžia 10 uždavinių. Reikia visus uždavinius išspręsti ir apiforminti. Turi būti tikslūs ir tvarkingi brėžiniai, labai tvarkingas sprendimas, jokių braukymų. Negalima naudotis skaičiuokliais, neduodamos formulės. Laiko nei kiek ne per daug. Juk reikia išspręsti, o po to atidžiai perrašyti.
Jau nuo 7 klasės atskirai mokoma algebros ir geometrijos. Geometrijos vadovėlyje yra daug uždavinių su brėžiniais ir sprendimais. Leidžiamos testų knygos gabiesiems.
Birželio mėnesį 18 kalendorinių dienų vyksta gabiesiems mokiniams skirtos nemokamos stovyklos. Tik nedidelę dalį pinigų už mokinių maitinimą turi sumokėti tėvai. Kiekvieną dieną vyksta po dvi dubliuotas pamokas. (Nuotraukas iš mokyklos galite pažiūrėti čia.)
Kai apžiūrėjome gimnaziją, mokiniai mums surengė koncertą. Nuoširdus pasirodymas sujaudino. Patiko stilizuoti tautiniai kostiumai ir patriotinės jų dainos. Mokykloje skaniai ir sočiai papietavę išvykome į apžvalginę ekskursiją po miestą.
Pirmiausia atvykome prie Gardino Naujosios pilies. Prie jos Baltarusijos lietuvių bendruomenės lėšomis pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam. Apžiūrėjome Gardino jėzuitų katedrą, kuri primena Vilniaus bažnyčias, cerkvę, veikiančią sinagogą, Bernardinų bažnyčią, XIX a. priešgaisrinį stebėjimo bokštą, Dievo Motinos Užgimimo cerkvę ir vienuolyną (net ragavome vienuolyno vyresniosios sukurtų pieniškų ledų, kurių galima nusipirkti parduotuvėse su jos balto katinėlio Pušok nuotrauka). Labai Įspūdinga Šv. Boriso ir Glebo cerkvė, paprastai vadinama Koloža. Cerkvė įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo kandidatų objektų sąrašą. Įdomu tai, kad nuo Koložos sienų 1410 m. LDK pajėgos išvyko į pergalingą Žalgirio mūšį. (Nuotraukas galite pažiūrėti čia.)
Sužavėjo Gardino dramos teatras, įsikūręs beveik pačiame miesto centre. Tai įspūdingas teatras, kurio forma primena karūną. Nustebino pagrindinėje miesto Sovetskaja aikštėje įkomponuotas sovietinis tankas. Gražus, labai tvarkingas ir puikiai restauruotas, Vilnių primenantis senamiestis. Gardinas didžiuojasi savo senove ir priklausymu bendrai Lietuvos ir Lenkijos valstybei. Ir mūsų aplankyta mokykla draugauja su Trakų, Butrimonių ir Alytaus gimnazijomis. Svetingai mus sutikę nepagailėjo ir metodinės medžiagos. Dėkojome už dovanotas knygas ir už suteiktą galimybę įsigyti daug naudingos medžiagos gabių mokinių ugdymui.
Namo grįžome džiaugdamiesi šauniai praleista diena ir patirtais įspūdžiais Gardino gimnazijoje bei mieste. Susipažinę su Baltarusijos ugdymo sistema, įspūdžių parsivežėme dvigubai daugiau nei tikėjomės.
Galina Malakauskienė, Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos matematikos mokytoja metodininkė
Dalė Mališauskienė, Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos matematikos mokytoja ekspertė