Socialinė politika

Sukurta: 30 balandžio 2012

Scope2x

Padalinys
Filosofijos fakultetas

Scope2x

Krypčių grupė
Socialiniai mokslai

Scope2x

Studijų kryptis (šaka)
Sociologija

Scope2x

Kvalifikacinis laipsnis
Socialinių mokslų bakalauras

Scope2x

Trukmė
4 metai

Scope2x

Studijų forma
Nuolatinės dieninės

Scope2x

Studijų programos kreditai
240

Scope2x

Metinė studijų kaina įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą (2023)
2 954 EUR

Socialinė politika yra šerdis Gerovės valstybės. Jos idėją puoselėja Lietuvos Respublikos Prezidentas ir palaiko visuomenė. Visuomenės gerovės temoms vis didesnę reikšmę teikia ir tarptautinės organizacijos, pirmiausia, Europos Sąjunga bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Kūrybiškai formuoti modernios visuomenės gerovę reikalingos ne tik politikos mokslų, ekonomikos, teisės žinios, bet ir specialios socialinės politikos kompetencijos. Vilniaus universitetas yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur jas galima įgyti studijuojant Socialinės politikos programoje.

Sužinokite apie šią studijų programą daugiau! 


  • Nuo antrojo studijų semestro galėsite pasinaudoti nauja individualiųjų studijų galimybe – pasirinkti dalį (nuo 10 iki 25 proc.) studijų dalykų, kurie bus integruoti į jūsų studijų programą. Šia galimybe pasinaudoti galės visi, 2023 m. įstoję į bet kurią Vilniaus universiteto bakalauro ar vientisųjų studijų programą. Daugiau informacijos rasite čia.

 

Pedagogika baneriai mobile v2 03 400x156

Kodėl ši programa?

  • programa parengta vadovaujantis turtinga Europos šalių patirtimi;

  • dėsto kompetentingi dėstytojai, žymiausi Lietuvos mokslininkai, taip pat užsienio praktikai;

  • didelė studijų dalis skiriama tyrimo metodams, darbui su duomenimis ir studentų pasirinkimui gilintis į juos dominančią socialinės politikos sritį;

  • išmoksi analizuoti socialines problemas, identifikuoti ekonominių ir politinių pokyčių įtaką socialinių sluoksnių

  • gyvenimui ir teikti konstruktyvius siūlymus socialinei politikai tobulinti;

  • iki 50 proc. studijų trukmės galėsi studijuoti užsienio universitetuose.

Karjera

  • politinėse, pilietinėse, profesinėse ir lobistinėse organizacijose;

  • Lietuvos Respublikos ministerijose;

  • Valstybės kontrolėje;

  • Žiniasklaidos įmonėse;

  • Savivaldybėse;

  • Vilniaus universitete;

  • tarptautinėse organizacijose.


"Studijose mokantis psichologijos, komunikacijos, organizacijų vadybos, duomenų analizės, kaitos veiksnius ir procesus, Lietuvos teisinės sistemos, užimtumo ir vietos socialinę politikos ir dar daug kitų jaunimo politikai svarbių sričių, užaugau aš ir smarkiai išaugo mano kuruojami projektai. Iki stojimų rezultatų visada žinojau, kur studijuosiu. Ne, tai nebuvo, VU Socialinės politikos programa, bet žinot, kaip sako „reiškia taip turėjo būti“ arba „likimas“. Dabar neįsivaizduoju savęs kitoje studijų programoje. Šiuo metu jaunimo politikos žinias gilinu atliekant praktiką Jaunimo reikalų departamente prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaip atrodo praktika? Tikrai ne kavos darymas, jautiesi lyg pilnavertis komandos narys ir atlieki savo srities darbus – giliniesi ir analizuoji jaunimo regioninę politiką.

Gabija Jurkėnaitė

 „Bakalauro baigiamąjį darbą rengiu apie minimaliuos poreikius, tiriu minimalių poreikių dydžio adekvatumą įvairioms su šiuo dydžiu susijusioms žmonių grupėms. Visada norėjau padėti žmonėms, prisidėti prie socialinių problemų sprendimo, todėl pradėdama savo kelią pagalbos žmonėms link, suformuotą asmenybės bruožą – gilinimąsi į reiškinius iš esmės, iš pagrindų – taikau tirdama minimalių vartojimo poreikių dydį. Norą tirti būtent šį dydį paskatino supratimas apie piniginės socialinės paramos ir minimalių poreikių sąsajas, apie socialinės paramos reikalingumą, svarbą – tai paskutinis socialinės apsaugos laiptelis, paskutinis pajamų šaltinis.

Žeimantė Straševičiūtė

 „Visą vaikystę ir paauglystę turėjau „menininkės“ etiketę. Rašydavau poeziją, kolekcionuodavau džiovintas rožes, piešdavau ant sienų, sūpuodavau gatvėje rastus kačiukus ir prisikepusi karštų sumuštinių eidavau ieškoti namų neturinčių draugų su įdomiausiomis istorijomis. Todėl tikriausiai galite suprasti mano artimųjų nuostabą, kai baigusi mokyklą pasakiau, jog nusprendžiau išeiti savanoriauti į kariuomenę. Man tai buvo aiškus Dievo pašaukimas, o mamai, močiutėms ir tetoms – ašarų pakalnė. Pamenu, kaip aiškiai jaučiau norą bėgti su mažuoju broliu ant rankų greičiau, negu kad jis bėgtų vienas ir... tiesiog išėjau. Visgi Dievas mane gerai pažįstą ir tie 9 mėnesiai tarnystės buvo geriausias laikas mano gyvenime. Grįžusi sau pasakiau: „Išmokau silpnesnius ginti fiziškai, dabar reikia išmokti, kaip tai daryti žodžiu“ ir nedvejodama pasirinkau socialinės politikos studijas Vilniaus universitete.

Gabrielė Motūzaitė